Iki šiandien nežinojau, kas yra Nikola Tesla. Nežinojau apie jo egzistenciją, apie jo atradimus ir indėlį moksle bei... įtaką mano asmeniniam gyvenimui. Iki šiandien nežinojau, bet dabar žinau, kad būtent Nikola Tesla atrado kintamąją elektros srovę, bevielę komunikaciją, modernų elektros variklį, lazerinės ir radarų technologijos pagrindus, X spindulius, neoną, robotų techniką, nuotolinį valdymą ir net Žvaigždžių karų taktiką! O jei kartais dar ir tu, skaitytojau, apie jį negirdėjai, tai nepatingėk pasiskaityti bei peržiūrėti video, tikiu, susižavėsi

Biografija

Nikola Tesla gimė Austrijos-Vengrijos imperijoje 1856 liepos 10 dieną, Balkanų pusiasalio kalnuotoje Lika vietovėje. Jo tėvas Milutin ir motina Djuka buvo serbų kilmės. Teslos tėvas buvo griežtas, bet mylintis ortodoksų kunigas, taip pat talentingas rašytojas ir poetas. Jaunas Tesla buvo įnikęs savo tėvo bibliotekoje. Teslos motina buvo sunkiai dirbanti moteris, turinti talentą kurti namų ūkio darbus palengvinančius įtaisus. Sugebėjimą išradinėti Tesla paveldėjo iš motinos (jis taip manė).


Mokymosi metais Tesla buvo žinomas dėl savo gebėjimo greitai spręsti uždavinius. Jis sugebėdavo taip greitai išspręsti uždavinį, kad kartais jį apkaltindavo nusirašinėjimu. Taip pat integralinius veiksmus sugebėdavo atlikti mintinai, kas daugeliui mokytojų kėlė įtarimą. (koks skaudžiai apmaudus buvo, yra ir, deja, manau bus mokytojų trumparegiškumas, žlugdantis, o ne ugdantis talentus...) Vieną kartą jis pamatė Niagaros krioklių metalinį raižinį. Jo vaizduotėje iškilo milžiniškas vandens ratas, sukamas galingo krioklio. Jis pasigyrė dėdei, kad kada nors nuvažiavęs į Ameriką, tokiu būdu gaus energiją. Po 30 metų jis tai įgyvendino.

Būdamas 19 įstojo į Grazo universitetą studijuoti elektronikos inžinerijos, nors šeima norėjo, kad Nikola taptų kunigu, arba įstotų į kariuomenę. Būdamas universiteto studentu dažnai nesutikdavo su profesoriais ir kai nepripažino tuo metu mokomos elektros variklio struktūros, tapo pajuokų objektu. Tuo metu egzistavo tiktai nuolatinės srovės sistema, o elektros variklio sukimuisi reikėjo pastovaus poliškumo įtampos ir sudėtingos komutatoriaus sistemos, iki šiandien naudojamos nuolatinės srovės varikliuose. Tuo metu Tesla buvo įsitikinęs, kad toks metodas yra klaidingas ir kad turi būti paprastesni būdai elektros energijos keitimui mechanine sukimosi energija, bet kol kas savo prieštaravimų neturėjo kaip pateisinti. Jis tik intuityviai jautė, kad elektriniai varikliai yra per daug sudėtingi ir nenatūralūs.

1879 metais jis baigė Grazo universitetą ir dirbo keliose firmose tobulindamas įvairius prietaisus. Per tą laiką jis galiausiai sugebėjo sugalvoti kintamos srovės schemą ir įtaisą, generuojantį tokią srovę. Iš pradžių išvykęs į Paryžių, 1884 metais nuvyko į Ameriką. Su savimi jis turėjo Charles Batchelor (vienas iš Tom Edison verslo partnerių Europoje) rekomendacinį laišką, apibūdinantį Teslą kaip nuostabų inžinierių ir savo naujo išradimo schemas.

Amerikoje jis susitiko su Edisonu ir gavo darbą Edisono laboratorijose. Jam buvo paskirta tobulinti nuolatinės srovės įrenginius. Teslos išradinėjimo galimybės buvo geresnės negu Tomo Edisono. Vistik per trumpą laikotarpį jis susipyko su Edisonu kai šis nepripažino Teslos sukurtos kintamos srovės sistemos ir kai Edisonas atsisakė pažadėtų papildomų pinigų už daug sukurtų patobulinimų. Tuo metu Edisonas pasakė, kad pažadas buvo kaip pokštas. Tesla paliko Edisono kompaniją. (žiauri konkurencija...)

Po Edisono, Tesla dirbo įvairius darbus, kol sugebėjo įsigyti nuosavą laboratoriją New York mieste. Taip pat sutiko George Westinghouse, galingą elektros pramonės verslininką, kuris patikėjo Tesla ir jį rėmė. Westinghouse garantavo visuomenės ryšius ir saugojo Teslą nuo Edisono kompanijos puldinėjimų, kurie kartais vadinami "srovių karu". Galiausiai Teslos kintamos srovės sistema laimėjo konkursą kaip pirmos hidroelektrinės JAV sistema ir tai išgarsino Teslą. Jis pradėjo uždirbti daug pinigų.

Tesla dirbdavo po 20 valandų per dieną! Jam patiko formalumas, todėl kai pradėdavo svarbų eksperimentą, apsirenkdavo kostiumą. Savo įstaigoje visuomet laikė užtrauktas užuolaidas, išskyrus per audrą, kai grožėdavosi žaibais ir griaustiniu. Per savo paskaitas stebindavo auditoriją vaizdingais eksperimentais su elektra: spalvotais žaibais kambaryje, aukštos įtampos srovėmis ir žaibais, tekančiais per jo kūną.

Svarbus Teslos gyvenimo momentas yra kai jis sutiko J. P. Morgan, kuris tuo metu buvo labai įtakingas JAV ekonomokoje. Jis rėmė Teslą, bet niekada jo nesuprato taip kaip Westinghouse. Nikola greitai išvyko iš New York į Colorado Springs, kur pastatė laboratoriją, atsižvelgęs į klimato sąlygas. Srityje, aptvertoje aukšta tvora, kurią draudė pereiti ženklai, įspėjantys apie "didelį pavojų", stovėjo keistos antenos, ilgos atramos ir kitos elektrinės konstrukijos.

Jis pradėjo kurti didžiausią savo svajonę: bevielį elektros energijos perdavimą į bet kurią pasaulio vietą. Ten jis sukūrė didžiąją dalį savo išradimų. Jam pasisekė radijo bangų perdavimas, tačiau tai nebuvo jo tikslas. Jo tikslas buvo perduoti energiją, o ne informaciją. Ir kai Marconi pareiškė apie radijos išradimą , tai buvo tiktai Teslos patentų kopijavimas.

Galiausiai Morganas nutraukė finansavimą ir Tesla grįžo į New York, kur bandė pastatyti aukščiausią anteną, Wardenclyffe bokštą, elektros energijos perdavimui Žemėje. Šis projektas taip ir nebuvo užbaigtas dėl finansinių sunkumų.

Tesla mažai rūpinosi savo darbų konspektavimu. Jis manė kad yra šiek tiek skirtingas negu kiti mokslininkai. Save laikė ne tik išradėju, bet atradėju, atrandančiu gamtos paslaptis. Kaip pats tvirtino, jis tyrinėjo visus naujus ir galingus veiksnius, galinčius pakeisti gyvenimą Žemėje. Savo darbo dažniausiai nekomentuodavo ir neaiškindavo. Savo tyrimų rezultatų dažniausiai nespausdindavo ir net pats neužsirašinėdavo. Net jeigu koks nors tyrimas trukdavo metus, visas smulkmenas turėjo atmintyje.

Tesla mėgo kasdien vaikščioti į parką lesinti balandžių. Jeigu dėl kokių nors priežasčių to negalėdavo padaryti, tai sumokėdavo kokiam nors vaikui kad palesintų balandžius. Nikola Tesla mirė 1943 metų sausio 7 dieną, būdamas neturtingas ir visų pamirštas. Savo užrašus jis laikė užrakintus. Egzistuoja gandai, kad iš karto po jo mirties slaptųjų tarnybų agentai paėmė užrašus kad išsiaiškintų jo keistas idėjas gyvenimo pabaigoje (mirtini spinduliai gali ištisas armijas pradanginti per pora sekundžių, ryšiai su kitomis planetomis ir panašiai).

Yra keletas bandymų atstatyti Teslos atminimą, tačiau jis vis dar lieka užmirštas netgi mokslininkų tarpe. Didelės mokslinės organizacijos netgi šiandien atsisako įtraukti jo vardą į mokslo istoriją.

Video







P.S.
[ Publikuota: 2009-07-11 ] • [ Peržiūrėta: 49027 ] • [ Komentuota: 4 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.net/irasas/nikola_tesla/catid/8 ]

Dalyvaudami Riterių turnyruose Trakuose, vis susimąstydavome, kad reikia nuvykti į Kernavėje vykstančias gyvosios archeologijos dienas. Šiemet labiau širdelė troško patraukti į pajūrį, kur liepos 5-osios vakarą buvo pasitinkami "Tūkstantmečio odisėjos" būriuotojai, apiplaukę visą pasaulį ir surinkę lietuvius bendram tikslui - Tautiškai giesmei vienu laiku, visiems kartu. Tačiau galiausiai nusprendėme vykti į Kernavę, taip sugebėję ir sudalyvauti čia, ir jau sugrįžę namo, žiūrėdami TV namuose sugiedoti Lietuvos himną.

O apie Kernavėje vykstančią kasmetinę šventę - Trakai neturi nė ko lygintis šiuo klausimu Kernavė suspindo, sužibo ir paliko patį pačiausią įspūdį

Pirmiausia vos atvykus į Kernavę pasitinka užgrūstos stovėjimo aikštelės, bet labai pasistengus vietą automobiliui pastatyti tikrai įmanoma rasti. Tiesa, prieš vykdami į šventę, neplaukite mašiniuko, galėsite, tiksliau, privalėsite tai atlikti vėliau, nes bent aikštutė, kur palikome mašiniuką mes, buvo vien žvyras, tai nori nenori mano raudonasis liūtukas pavirto baltuoju

Pasistačius automobilį paėjėti teko visai ne daug ir mus jau pasitiko turgus, kuriame pirmiausia į akis krito ir ryškiai išsiskyrė iš viso kinietiškų fintikliuškių sendaikčių turgus.


Turgaus alėjos gale ryškiai švietė geltonas autobusiukas kuris kvietė pasidalinti savo turima knygų biblioteka arba užsukti pasižiūrinėti, apsilankyti, pasivaišinti varškės pyragu ir gira. Pakalbėję su dirbančiais labai maloniais vaikinukais pasižadėjome sau, kad suradę kuomet autobusiukas keliaus pro Jonavą ar Kauną, tai būtinai atvešime knygų, nes dėl kilnaus tikslo tikrai negaila!


Nors už įėjimą reikėjo sumokėti 10 litų, bet tikrai buvo verta ir negaila, nes viduje smagiai alsavo archajiška nuotaika, o aibės amatininkų demonstravo savo sugebėjimus, viliojo ne tik pasižiūrėti, bet ir išmėginti, kaip veikia, pačiupinėti ar net pačiam pasistengti pagaminti


Žiūrovus linksmino ir žavėjo riterių kovos


O kovos dvasios įkvėptieji galėjo išmėginti savo taiklumą šaudydami iš lankų


Tiesa, čia juokavome, kad kam nepakanka statinio taikinio, tai gali išlieti energiją ir susikaupusį pyktį, tarkim, ant darbdavio ant įmantresnio taikinio - nušauti pieštinį riterį taikliu šūviu.

Miesto vaikai turėjo progą išvysti kaimo gyvūliukų


Ir, žinoma, kaip neįkopti į piliakalnius, nuo kurių atsiveria pasakiško grožio Lietuvos laukų vaizdai bei kitu kampu galima pažvelgti į šventę.



Ir...

Čia dar viena mudviejų svajonė virto realybe

P.S.
[ Publikuota: 2009-07-05 ] • [ Peržiūrėta: 49010 ] • [ Komentuota: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.net/irasas/gyvosios_archeologijos_dienos_kernavje/catid/8 ]

Niekada nepamiršiu jausmo, kuomet pirmą kartą panėriau Raudonojoje jūroje. Nardymas man atsiskleidė kaip potyrių, kurie tave atpalaiduoja, atgaivina, paskatina šypsotis ir tiesiog gėrėtis, vėduoklė. Būdama ten, po vandeniu, jaučiau totalų atsipalaidavimą, jaučiausi geriau, nei savo namuose nei savo karalijoje kur kampuose išdėliotos batelių dėžių piramidės stalai ir komodos nukrautos mėgiamiausiomis knygomis ir pan. Visus tuos batelius, knygas ir aibę kitų materialių dalykų tą pačią minutę iškeisčiau į keletą akimirkų tos tylos, kuri yra po vandeniu... Ir tos ramybės, lėto vyksmo ir malonaus lengvo grimzdimo, kūnu skiriant vandens platybes...


Bet ne apie mane šis įrašas ir ne apie mano potyrius o apie Gintarą Kunską ir jo instruktorių Aurelijų Kiną.

---

Povandeninis pasaulis nenumaldomai vilioja daugelį iš mūsų. Nardymas - ekstremalus, o kartu ir romantiškas užsiėmimas. Lygiai taip romantiškai skamba ir liaudies išmintis, bylojanti, kad dideli troškimai leidžia įgyvendinti net ir slapčiausias svajones.

Žūtbūtinis troškimas savo akimis išvysti jūros gelmes ir išmokti nardyti leido vilniečiui Gintarui Kunskui bent trumpam judėjimo negalią iškeisti į erdvės pojūtį. Toks avantiūriškai atrodęs vyro noras realybe virto viename garsiausių Raudonosios jūros kurortų - Hurgadoje. Kojų nevaldantis vyras į Egiptą išvyko su profesionaliu instruktoriumi, Lietuvos povandeninio sporto federacijos prezidentu Aurelijumi Kinu.

"Čia patyriau judėjimo laisvę, galėjau judėti ne vien ploštuma, bet ir į aukštį. Užburiantis jausmas. Ramybė, neįtikėtini vaizdai, tai lyg meditacija. Ten laikas sustoja," - įspūdžiais dalijosi G.Kunskas, tvirtai apsisprendęs, kad tai buvo pirmas, bet anaiptol ne paskutinis bandymas nardyti.

Video reportažą galite peržiūrėti Ekstremalas.lt tinklapyje.

P.S.
[ Publikuota: 2009-05-23 ] • [ Peržiūrėta: 50894 ] • [ Komentuota: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.net/irasas/nenumaldomas_trokimas_nardyti_pranoko_negali/catid/8 ]

Stebint šiųmetinės Eurovizijos pusfinalius, skausmingai apmaudu buvo tai, kad Sashai Son nebuvo leista parodyti background'inių filmukų, kurie labai ir net labai tiko prie dainos bei ją pagyvino, paįvairino ir suteikdavo atspalvį, tai, kas priverčia įsiminti ir, atėjus laikui balsuoti, atiduoti savo balsą už Lietuvą... Šių metų Lietuvos atstovo atliekama daina buvo tikrai graži, griebianti už širdies , o atlikimas profesionalus, man, kaip dar bent truputį muzikalumą ir klausą išlaikiusiai asmenybei buvo malonu girdėti švarų balsą, puikiai išlaikomas tęstines natas bei virtuoziškumą Aš asmeniškai labai palaikau paskutinio posmelio rusų kalba atlikimą! Šįkart į Euroviziją nederėtų žiūrėti kaip į politinę sceną, o tik kaip į sceną, kurioje kovojama dėl žiūrovų balsų, o rusakalbiams tai galėjo būti paskata balsuoti, bet, deja, pasirodo, nepakankama

Kalbant apie minusus, visgi scenoje buvo tuštoka trūko Eurovizijai reikalingo veiksmo, gyvumo Kad ir kaip ten bebūtų - Eurovizijos auditorija yra popso išsiilgusi rinka, kuri nenori gilintis ir nenori gilių apmąstymų, o tiesiog lengvo, greitai įsimenamo ir nesunkiai suvirškinamo produkto...

Dar kartelį versija su filmuku



Ir 2009 metų Eurovizijos nugalėtojai



P.S.
[ Publikuota: 2009-05-17 ] • [ Peržiūrėta: 50750 ] • [ Komentuota: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.net/irasas/eurovizija_2009/catid/8 ]

Matriarchatas - valdymas iš reikalo, o ne iš mados O patriarchatas atsirado tik raumenų jėga, o ne proto galia

A. Čekuolis jums viską paaiškins Ir dar vaikų auklėjimo pamokėlę duos





P.S.
[ Publikuota: 2009-04-19 ] • [ Peržiūrėta: 8173 ] • [ Komentuota: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.net/irasas/iuolaikinis_patriarchatas/catid/8 ]

Amerikos užsienio politikoje vyksta reikšmingi pokyčiai. Neliks nepakitę JAV ir Rusijos santykiai, nors nežinia kiek pasiseks juos „perkrauti“. Rusija yra įnoringa ir ambicinga šalis, kuri obsesiškai stengiasi kitoms šalims įrodyti savo svarbą ir geopolitinę reikšmę. O lengviausia tai daryti kaišiojant pagalius į Amerikos užsienio politikos ratus. Tad prezidento Baracko Obamos geriausi norai gali likti bergždi.

Pokyčiai JAV politikoje turėtų paveikti Lietuvos diplomatiją. Prezidentas George'as Bushas laikė naujų narių priėmimą į NATO svarbiu tikslu. Lietuvos raginimai skubiai priimti Gruziją bei Ukrainą ir nedaryti nuolaidų Rusijai derinosi su NATO galiūnės nuostatomis. Amerikai nusigręžus nuo G.Busho užsienio politikos, Lietuva nebeturi nei paramos, nei atramos savo „vertybių“ politikai. Tai turėtų skatinti Lietuvą peržiūrėti savo Rytų politiką ir pasukti pragmatiškesniu keliu.

Amerikos užsienio politikos pokyčiai jau pastebimi. Pernai balandžio mėnesį Bukarešte NATO aukščiausio lygio pasitarime vyko aštrūs ginčai dėl Gruzijos ir Ukrainos narystės. JAV, Lenkija, Čekija ir Baltijos šalys stipriai palaikė abiejų valstybių kandidatūras. Esą narystės atmetimas ar atidėjimas būtų tolygus veto teisės suteikimui Rusijai. Vokietija, Prancūzija ir kai kurios kitos Vakarų Europos šalys, manydamos, kad nei viena, nei kita kandidatė nepasirengusi šiam žingsniui, priešinosi. Buvo pasiektas kompromisas. Narystė nebuvo suteikta, bet NATO įsipareigojo jas priimti kada nors ateityje.

Kurį laiką optimistai puoselėjo viltį, kad dar 2008 metų gruodį Ukraina ir Gruzija sulauks formalaus kvietimo. To neįvyko. O praeitą mėnesį NATO užsienio reikalų ministrų susitikime Lietuva liko vienintelė šalis, kuri kelias valandas priešinosi formalių NATO santykių su Rusija atnaujinimui.

Kas pakito? Akivaizdžiai padidėjo NATO šalių nusivylimas abiem kraštais. Nemažą vaidmenį suvaidino tradicinė Europos valstybių nuostata, kad geriau kalbėtis ir derėtis negu vengti pokalbių.

Keičiasi ir NATO šalių požiūris į aljanso užduotis. Grumiasi trys skirtingos sampratos. JAV mano, kad karas su terorizmu yra svarbiausia santarvės užduotis, o pagrindinį pavojų kelia musulmonų teroristai, ne tarybiniai šarvuočiai. Vakarų Europos kraštų siekiai yra tradiciniai ir minimalistiniai – užtikrinti Europos saugumą. Daugelis Rytų Europos valstybių NATO laiko antirusišku aljansu, tad pirmenybę teikia NATO plėtrai į buvusias tarybines respublikas. Kol JAV stipriai palaikė šį siekį, buvo stengiamasi prastumti Gruzijos ir Ukrainos narystę.

Tvirtą Amerikos paramą NATO plėtimuisi lėmė ypatingos aplinkybės, glaudžiai susietos su prezidento G.Busho siekiais ir pasaulėvaizda. Pirma, po 2003 metų G.Bushas suteikė pirmenybę pasipriešinimo Irake nuslopinimui. Nors jo administracija nuolat kalbėjo apie „Al Qaedos“ sunaikinimą, Irakas nustelbė karą su terorizmu. Pentagono dėmesys buvo nukreiptas į Irako dykumas, ne į Pakistano kalnus, kur tūnojo Osama bin Ladenas.

Antra, tuometinis gynybos ministras Donaldas Rumsfeldas suskirstė Europą į senąją ir naująją – atseit, į pavargusias ir išsekusias Vašingtoną kritikuojančias Vakarų Europos šalis, ir jaunas, energingas Ameriką remiančias Vidurio ir Rytų Europos šalis – ne dėl Vakarų abejingumo Gruzijai ar Ukrainai, bet dėl Irako politikos. Senoji Europa buvo nukaršusi, kadangi ji priešinosi Irako karui. NATO plėtros klausimas tuomet buvo mažiau aktualus, George'as ir Vladimiras dar buvo artimi bičiuliai.

Trečia, G.Bushas skyrė ypatingą reikšmę demokratijos plėtrai. Jis puoselėjo nepagrįstą viltį, kad Irakas taps demokratijos židiniu Artimuosiuose Rytuose ir kad jo pavyzdžiu seks kitos arabų šalys. G.Bushas sveikino Ukrainos oranžinę ir Gruzijos rožių revoliucijas, tikėdamasis, kad jos suteiks pagreitį visų buvusių tarybinių respublikų demokratėjimui. 2005 metų gegužės mėnesį G.Bushas Tbilisyje tvirtino, kad Gruzija yra laisvės švyturys regionui ir pasauliui.

Prezidentas B.Obama kitaip mato pasaulį. Pagrindinį pavojų Amerikai kelia ne Irako sukilėliai, bet Afganistane ir Pakistane susitelkę talibai bei tarptautiniai džihadistai. Nors amerikiečių kariai bus išvesti iš Irako, jų skaičius Afganistane didės.

B.Obama stengiasi gerinti santykius su Europa, ypač su galingesniais partneriais Vakarų Europoje. JAV ir Europos požiūriai daugeliu svarbių klausimų gerokai skiriasi, tad nereikia laukti ypatingo suartėjimo. Bet B.Obamai svetimas G.Busho ir jo aplinkos polinkis pasaulį suskirstyti į gerą ir blogą – į naująją ir senąją Europą.

Išblėso Amerikos įsitikinimas, kad ji sukurs teisingesnį pasaulį. Demokratijos plėtra bus skatinama, bet atsisakius naivių vilčių, kad lengva ją įdiegti. Nebus skubama rasti nepriekaištingų didvyrių kaip Michailas Saakašvilis, juolab nebus pro pirštus žiūrima į jų veiksmus.

G.Busho politika buvo vienkartinis labai specifinių geopolitinių, ideologinių ir psichologinių veiksnių derinys, kuris nepasikartos. JAV, kaip ir Vakarų Europos šalių dauguma, nustums NATO plėtrą į antrą ar trečią planą.

Santūresnė JAV politika bus labiau tradicinė. Po SSRS žlugimo pirmieji planai dėl NATO plėtimosi buvo kuklūs, ketinta priimti tik kelias Vidurio Europos šalis. Daugelis reiškė abejonių dėl Baltijos kraštų narystės. Bet ypatingas diplomatinis Baltijos valstybių statusas, kai daugelis NATO narių niekada nepripažino jų inkorporavimo į SSSR, ilgainiui nutildė skeptikus. Net Rusija netiesiogiai pripažino šį statusą, santūriai priešinosi jų narystei NATO.

NATO neatsisakys plėtros idėjos ir nepasitrauks iš regiono. Praeitą savaitę tai pabrėžė B.Obama. Pentagonas toliau apmokys Gruzijos karius, reikalui esant parduos ginkluotės. Bet plėtros klausimas bus rimtai svarstomas tik po 10–15 metų.


P.S.
[ Publikuota: 2009-04-14 ] • [ Peržiūrėta: 8552 ] • [ Komentuota: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.net/irasas/diplomatija_be_paramos_ir_be_atramos/catid/8 ]

Kaip ir galima buvo tikėtis, kuo ilgiau trunka finansų krizė, tuo daugiau atsiranda ne tik nukentėjusiųjų nuo jos, bet ir norinčiųjų pasinaudoti jos teikiamomis galimybėmis pakoreguoti pasaulinės politikos taisykles.

Sėkmės istorija

JAV istorija nelabai įdomi, nes primena stebuklinę pasaką, kur trečias brolis kvailelis nei iš šio, nei iš to išgalabija visus slibinus ir ilgai bei laimingai gyvena. Palyginti su Europa, ten viskas buvo labai paprasta ir lengva. Senajame Eurazijos žemyne viena šalia kitos gyvenančios tautos šimtmečiais grūmėsi dėl kokių nors nedidelio dydžio ir dar mažesnės vertės teritorijų, o Šiaurės Amerikoje baltieji anglų kilmės kolonistai mažiau nei per šimtmetį be ypatingų pastangų savo valdas išplėtė iki visos Europos dydžio. Iš tiesų sveiku protu sunkiai suvokiama, kodėl Prancūzija, šimtus metų kovojusi su anglais, vokiečiais ir ispanais dėl kiekvienos aptriušusios pilies Flandrijoje ir Burgundijoje, 1803 metais už simbolinį mokestį perleido JAV savo valdas Šiaurės Amerikoje, gerokai viršijančias visą Prancūzijos teritoriją. Panašiai 1867 metais iš rusų buvo perpirkta Aliaska, o iš anglų Oregonas.

Aišku, teko truputį ir pakariauti: 1836-1848 metais įvyko keletas nedidelių susidūrimų su meksikiečiais, amerikiečiai prarado kelis šimtus kareivių ir dvigubai išplėtė savo teritoriją. Palyginimui - panašiu laiku vykusiame Krymo kare anglai, prancūzai ir rusai suguldė kelis šimtus tūkstančių jaunų vyrų prie niekam nereikalingo Sevastopolio.

XX amžiuje amerikiečiams teko sustabdyti teritorijos plėtrą, nes lengvai paimamų žemių nebeliko, bet sėkmės istorija tuo nesibaigė. Abiejuose pasauliniuose karuose, kurie kainavo sunkiai suvokiamas žmonių ir materialines aukas seniesiems žemynams, amerikiečiai dalyvavo gana simboliškai (JAV folklore 1929-ųjų ekonominė krizė traktuojama kaip kur kas didesnė nelaimė negu abu pasauliniai karai), bet išpešė maksimalią naudą - tapo svarbiausia ir galingiausia pasaulio valstybe.

Optimizmo burbulas

Tokia sėkmės be didelių pastangų istorija neišvengiamai sukuria atitinkamą mentalitetą - tiek politiniam JAV elitui, tiek paprastam amerikiečiui nuoširdžiai atrodo, kad gyvenime viskas paprasta ir galiausiai vis tiek viskas bus gerai. Toks radikalus optimizmas pasižymi visišku atsargumo jausmo nebuvimu. Būtent atsargumo trūkumas ir atvedė žmones į dabartinę krizę, nes radikalieji optimistai negalėjo mažiau vartoti, todėl pinigus pradėta tiesiog daryti iš oro visomis prasmėmis - jie perskolinti po keliolika kartų, investiciniai fondai be jokio pagrindo išsipūtė, o šitiems burbulams dengti visu pajėgumu sudūzgė dolerius spausdinančios staklės.

Burbulų sprogimas ir dabartinė situacija buvo tik laiko klausimas. Viskas prasidėjo nuo lyderiaujančios valstybės JAV. Suprantama, lyderiui visada tenka didžiausia atsakomybė, paprastai netgi kyla maugliškų minčių „mums reikia naujo vado“. Natūralu, kad pirmiausia tokios mintys kyla rusams ir kinams, kurie pastaruoju metu vis garsiau kalba apie poreikį atsisakyti išskirtinio dolerio statuso.

Reformatoriai...

Amerikiečiams tai būtų didelis smūgis, nes jiems labai naudinga kontroliuoti dominuojančią pasaulio valiutą. Pavyzdžiui, prieš išleidžiant didelį obligacijų kiekį dolerio kursą galima dirbtinai pakelti, o prieš superkant sumažinti, taip sutaupant nemažai milijardų. Natūralu, kad tokios manipuliacijos pasitikėjimo neskatina, ir pasaulyje vis plačiau sklinda sąmokslo teorijos, kad amerikiečiai gali įvykdyti pinigų reformą - įvesti naują dolerį arba amerą - ir visus kitus palikti su labai didelėmis nosimis. Bene labiausiai tokios idėjos paplitusios Rusijoje, todėl, savaime suprantama, ir pas mus.

Atrodo logiškai ir romantiškai, kaip ir šiuo metu populiarios istorijos apie tamplierius ir rozenkreicerius. Toks būdas, kaip ir lito devalvavimas, gal netgi būtų efektyvus tam kartui išspręsti kai kurias smulkias problemas. JAV ekonomika yra iš principo nesunaikinama, nes jos pagrindas yra ne parazituojantys korporaciniai „Volstryto ir Ko“ monstrai, o smulkusis ir vidutinis verslas, kurio tinklai dengia net menkiausiai apgyventas valstijas. Smulkusis ir vidutinis verslas atlaikys bet kurią pinigų reformą ir prie jos prisitaikys.

Akivaizdu, kad tai paprasčiausias diplomatinis žaidimas, siekiant nuolaidų kitose srityse. Gana juokingai atrodo, kad dolerio dominavimą kvestionuoja valstybės, kurios pačios nesiekia jo pakeisti - Rusijos ekonomika pagal dydį ir struktūrą artimiausia Nigerijai, o Kinija, kaip ir prieš 2 tūkst. metų, laikosi iš vergų darbo. Šios valstybės bando iš rikiuotės į priekį išstumti euro zoną, bet ši nenoriai muistosi, nes ponas Gerhardas Schroederis jau „Gazprom ir Ko“ garbės pensininkas, o daugiau pretendentų į 30 Judo sidabrinių, matyt, neatsiranda.

O jei kur nors pasaulyje bus rimtai pažiūrėta į šią įkyriai platinamą informaciją „iš patikimų šaltinių“ ir prasidės masinis dolerių keitimas į rublius ir juanius, teliks su palengvėjimu atsidusti, kad kvailių yra ne tik Lietuvoje.



P.S.
[ Publikuota: 2009-03-31 ] • [ Peržiūrėta: 7992 ] • [ Komentuota: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.net/irasas/nepatenkintj_maitas_prie_doler/catid/8 ]

Kai perskaičiau delfi.lt antraštę "Suomis rankos pirštą pakeitė USB atmintuku", nejučia krūptelėjau... Prieš akis kosminiu greičiu pradjo plaukti visi fantastinių filmų keisti scenarijai, kai žmonės po tragiško avarijos prikeliami pusiau robotais ar pan... Po to mintys peršoko prie maniakų... Bet galiausiai paaiškėjo, kad tai tik truputį maniakas kompiuteristas, piršto netekęs per motociklo avariją ir į protezą nusprendęs integruoti USB atmintinę... Gal ir variantas... Spręskit patys Nors man asmeniškai tokios kiber- idėjos nėra priimtinos.

Video reportažą žiūrėkite čia.

P.S.
[ Publikuota: 2009-03-29 ] • [ Peržiūrėta: 7627 ] • [ Komentuota: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.net/irasas/technologijos_integruotos_mogaus_kne/catid/8 ]

Sunkmečiu darbdaviai ir jų pavaldiniai vis dažniau mojuoja karo kirviais. Vieno Kauno restorano administratorė tikina, kad direktorė ne tik nesumokėjo algos, bet ir trenkė jai per galvą, tąsė už plaukų, pargriovė ant grindų.

„Išdrįsau priminti apie savo teises ir gavau per sprandą“, – tyliai ištarė sužalojimo byloje nukentėjusiąja pripažinta 26 metų kaunietė, restorano „Bravaria“ administratorė Ramunė Laurinaitytė.

Lrytas.lt videonaujienų rubrikoje reportažas: Smurtaujančiai darbdavei - buvusių darbuotojų atkirtis

Dalį pinigų mergina atgavo pirmadienį – po to, kai įteikė pareiškimus Darbo inspekcijai ir policijai.

Teko kviesti policiją

Kovo 17-osios vakarą į Kauno prekybos centrą „Akropolis“, kuriame kilo kivirčas tarp „Bravaria“ direktorės Rimos Petruitienės ir R.Laurinaitytės, atvažiavo policija.

Pareigūnus pavaldinė iškvietė iškart po apsilankymo vadovės kabinete.

Čia R.Petruitienė administratorei liepė pasirašyti, kad gavo sausio atlyginimą – 660 litų į rankas.

„Pasirašiusi apstulbau – direktorė ištraukė banknotus man iš rankų ir liepė eiti savais keliais. Dar pareiškė, kad mane „išdūrė“.

Kai nesutikau atiduoti lapo su parašu, ji pradėjo mane tąsyti už plaukų, trenkė kelis kartus per pakaušį, pečius, pargriovė.

Pakilusi išbėgau į koridorių. Tačiau ten vadovė, kuriai padėjo kita darbuotoja, atėmė iš manęs lapą su parašu“, – grumtynes prisiminė R.Laurinaitytė.

Medikai uždraudė dirbti

„Raudonojo kryžiaus“ ligoninės medikas Valdemaras Loiba tą patį vakarą konstatavo merginai smegenų sukrėtimą ir pareiškė, kad dirbti dėl sumušimų ji negalinti.

Šeimos gydytoja Nijolė Gintautienė kovo 18 dieną nustatė nukentėjusiajai ir krūtinės traumą. R.Laurinaitytė kreipėsi ir į teismo medicinos ekspertus, kurie taip pat užfiksavo sužalojimų.

Peržiūrės vaizdo juostą

Skausmą ir galvos svaigulį iki šiol jaučianti R.Laurinaitytė sieks, kad direktorė būtų nubausta už rankų nevaldymą.

Sulaukę ekspertizės išvadų policijos pareigūnai spręs, ar pareikšti įtarimus „Bravaria“ vadovei.

Jeigu medikai nustatys nežymų sveikatos sutrikdymą, byla bus nutraukta, o mergina galės kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.

Restorano koridoriuje įrengtos vaizdo kameros, bet „Bravaria“ valdančios bendrovės „Ultrapramogos“ veiklos vadovas Mindaugas Einoris nežinojo, ar filmuota medžiaga išlikusi.

Direktorei – bauda

R.Laurinaitytė į Darbo inspekciją kreipėsi kovo 5 dieną. Po savaitės inspektoriai apsilankė restorane. R.Petruitienė buvo nubausta 1000 litų bauda ir įpareigota iki kovo pabaigos atsiskaityti su darbuotoja.

Šią savaitę R.Laurinaitytei pavyko gauti vasario algą.

Bet ji nebesitiki sausio atlyginimo – praėjusią savaitę kilusio incidento metu padėtas parašas byloja, kad ji yra jį pasiėmusi.

Atleido prašiusį algos

Administratorė – ne vienintelė šio restorano darbuotoja, išdrįsusi pasiskųsti vadove.

Atlyginimą laiku mokėti primygtinai prašęs 28 metų padavėjas Adas Chasibijavičius buvo apkaltintas pinigų pasisavinimu ir atleistas už darbo drausmės pažeidimą. Kaunietis kaltę kategoriškai neigė, o direktorė į policiją nesikreipė.

Darbuotojams prabilus apie neva išmokamus pinigus vokeliuose, restoranu susidomėjo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Ji šiuo metu atlieka tyrimą.

Kaltinimą vadino absurdišku

„Galėčiau savo vaikais prisiekti – net nepaliečiau šios merginos. Smurtas yra jos fantazija“, – vakar „Lietuvos rytui“ tvirtino „Bravaria“ direktorė R.Petruitienė.

Esą atlyginimą jau gavusi mergina išdrįso vėl ateiti ir pareikalauti antros algos.

Vadovei nesutikus, pavaldinė ėmė skleisti išgalvotas istorijas.

Tuo tarpu A.Chasibijavičių direktorė buvusi priversta atleisti, nes padedamas administratorės jis naudodavosi klientų kortelėmis ir savindavosi jiems skirtas nuolaidas: „Per dieną pavogdavo maždaug 100 litų“.

R.Petruitienė sakė, kad artimiausiu metu darbo restorane neteks ir R.Laurinaitytė.


P.S.
[ Publikuota: 2009-03-26 ] • [ Peržiūrėta: 8172 ] • [ Komentuota: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.net/irasas/bravaria_pasiymjo_iniasklaidoje/catid/8 ]

Rytinę kavutę gardindama naujienomis, atsiverčiau ir straipsnį Alfa.lt tinklapyje pavadinimu „Swedbank“ pataria: „juodai dienai“ ruoškitės iš anksto". Valgiau akimis teksto eilutes, užkandžiavau žodžiais ir mąsčiau apie savo taupymo įgūdžius, vartojimo įpročius. Ir sumaniau pasidalinti įžvalgomis

"Sparčiai augant nedarbui asmeninių finansų valdymo specialistai perspėja, kad finansinį saugumą šiandien gali užtikrinti tik racionalus išlaidų bei pajamų derinimas ir pataria žmonėms, jei įmanoma, atsidėti didesnę sumą pinigų." - skanduoja pirmoji straipsnio pastraipa. Kas tiesa, tas ne melas Jei turėsi santaupų, pragyvensi. Bet vėlgi kyla baisiai kankinantis klausimas, KIEK tų santaupų reikia turėti ir... iš kur jų gauti, jei buvo įprasta gyventi nuo algos iki algos?! Galėčiau pulto pamokslauti ir sakyti, kad nederėjo gyventi išleidžiant viską iki paskutinio cento, bet tokie pamokslai dar niekam neapdėjo ir niekam, tikiu, nepadės, nes pirštu grūmoti už tas praeities klaidas, kurias pats asmuo puikiai jaučia yra daugiau nei kvaila.
Užmečiau akį į savo banko sąskaitos išklotine. Žemai lenkiu galvą savo tėvams, kurie sugebėjo įskiepyti taupymo įgūdžius ir neskatino besaikio vartojimo - lengviau atsidūsėjau, nes sąskaitoje nežioji barankos skylė... Bet žvelgdama į tuos skaičiukus susimąsčiau, kiek ilgam jų galėtų užtekti, jei, tarkim, staiga nutrūktų bet kokios įplaukos į mano kišenę? Nes, kaip žinia, pinigai turi savybę tirpti Skaičiuoju - mokestis už komunalines paslaugas (truputį apsidžiaugiu, kad gimiau nei per anksti, nei per vėlai ir dar nesu apsikrovusi paskolos našta...), kas savaitinė injekcija automobiliuko kuro bakui, maistas, na, žinoma, suretėsiantys, bet juk negalintys pradingti visiškai laisvalaikis, pramogos su draugais, derėtų įskaičiuoti ir nenumatytas išlaidas to pačio automobiliuko taisymui ar sveikatos streikų pašalinimui ir pan. Suma sumarum, tarkim 3 mėnesius išgyvenčiau? O, visai optimistiškai skamba! Bet analizuojam toliau - kainos bene visko kyla ir panašu, kad kaip tas akmenukas, paleistas nuokalnėn, nė neketina sustoti, o tik dar labiau įsibėgėti... Na, tada būkime realistais ir pragyvenimo terminą be įplaukų sutrumpinkime iki 2 mėnesių. Na, ir tai dar visai neblogai, manyčiau Žinoma, pamiršk, panele rože, nardymus, baseiniukus ir sporto klubiukus, bet juk kažkada gyvenai be to, tai kas sako, kad neišgyvensi ir dabar?

„Nemažai asmeninių finansų valdymo problemų prasideda dar iki darbo netekimo, nes daugelis dirbančiųjų negali pasakyti, kur tiksliai išleidžiami visi jų uždirbti pinigai. Jei žmonės dar gali įvardinti, kiek jie moka už būsto paskolą, komunalines paslaugas ir panašiai, tai dauguma susiduria su sunkumais, bandydami tiksliai nurodyti išlaidas maistui, rūbams, pramogoms. Būtent šiose „smulkmenų“ paliktose skylutėse ir dingsta nemaža dalis pinigų. Naudojant pajamas racionaliai daug žmonių galėtų atidėti didesnes lėšas ateičiai, o tai palengvintų situaciją netekus darbo“, – straipsnyje sako O. Čičkauskaitė.
Juk iš tiesų, pamėginus paanalizuoti daugelio šeimų/porų biudžetą, pasijunti tarsi patekęs į finansinius Bermudo trikampius, kuriuose ne laivai, o pinigai kažkur tarsi mistiškai ištirpsta. Žinoma, kita vertus, kai praveri tokios poros, pavyzdžiui, drabužių spintą ar kyšteli nosį į batų lentynas, o gal nužvelgi sandėliuke suverstą gerą, bet, anot jų, jau pasenusią techniką, suvoki, kad mistika nėra jau tokia mistiška Pasikartosiu, ką jau esu sakiusi ne vieną kartą - nesuvokiu vartojimo vien dėl vartojimo! Bet čia mano asmeninis požiūris, kurio niekam neperšu, o tik dalinuosi - kam patinka, priimkit, nepatinka - neskaitykit Nes dar labiau nei kvailo vartojimo, nesuvokiu buko tulžies liejimo, delfi tipo komentarų, kuriuose realiai nepasakoma nieko, o tik išliejamas pyktis... dėl akivaizdžiai badančių akis savų klaidų aspektų Tolerancijos daugiau, mielieji, ir pamąstymo prieš sakant

Bet aš jau čia nukrypau nuo pradinės temos

Stebiu savo draugų, artimųjų ratą ir matau, kad sunkiausia tiems, kurie buvo staiga "pakilę" gero gyvenimo pakopomis. Čia "dažna klaida yra tai, kad netekę darbo žmonės bando išlaikyti buvusią gyvenimo kokybę ir lygį." Prasideda panika dėl dalykų, kurie, mano asmeniniu požiūriu, yra tokie naivūs ir tušti - o aš dabar, mat, negalėsiu pirkti naujausių drabužių, teks atsisakyti slidinėjimo arba mano automobilis man tampa našta, bet aš jo jokiais būdais nekeisiu, nes jis atspindi mano "lygį"... Pfff, na, argi tu suprastėsi važinėdamas kitu automobiliu? Artimas žmogus, susidūręs su gresiančiu darbo praradimu, pasiskaičiavo, kad verta parduoti naujutėlaitį automobilį ir nusipirkti 6 000 Lt pigesnį, o sutaupytus pinigus panaudoti paskolos už būstą įmokoms. Be to, perkant kitą automobilį, atsižvelgti į ateities išlaidas kurui ir įsigyti, tarkim, benzinas/dujos variantą. Pravėrę sandėliuko duris, šeimyna pamatė, kad yra daiktų, be kurių gali išgyventi, ir sugebėjo greitai realizuoti kai ką už visai neblogas sumas, o pinigus ne iššvaistyti, o vėlgi susikoncentravus ties paskola, sėkmingai ją toliau mokėti. Žinoma, tai tik vienas iš pavyzdžių, bet, mano požiūriu, sėkmingas, nes šeima suvokė, kad būstas ir jam įsigyti paimta paskola dabar yra prioritetas, o visa kita - palauks. Protingai gyvenant, sugrįžti į turėtą "aukštą lygį" visada suspėsi

Žinoma, čia gal lengviau tiems, kurie praeityje gyveno vidutiniškai arba netgi prastai. Ir ne tik gyveno, bet ir nesureikšmino to, nes tuomet susiveržti tą plačiai atpalaiduotą malonumų diržą nėra jau taip tragiška ir viskas išgyvenama. Tik šiek tiek daugiau optimizmo ir racionalaus mąstymo Juk gaminti vakarienes namuose su savo artimaisiais ir mylimais žmonėmis yra tikrai smagu. Ateina pavasaris, kuomet laisvalaikis gryname ore gali tapti nuoširdžia pramoga. Jei jau taip klampina į depresija tokie mąstymai, prisiminkite ne tokius jau ir tolimus laikus, kuomet tiesiog nebuvo galimybės daug turėti ir suvokite, kad tai praėjo, nes ekonomika yra linkusi į ciklus - kyla, krenta ir vėl kyla! Todėl ir šis etapas praeis! Tik nereikia perdėm sureikšminti arba pulti stačia galva į nepamatuotų sprendimų liūną!


P.S.
[ Publikuota: 2009-03-24 ] • [ Peržiūrėta: 7799 ] • [ Komentuota: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.net/irasas/apie_taupym/catid/8 ]