Naujas tinklaraštis
Sveiki,
Domenas Zhucka.lt naudojamas senokai, tačiau pats pirmasis senasis Zhucka.net nebuvo numarintas - abu domenai vesdavo į tą patį Zhuckos blog`ą. Tačiau nuo šiandien po Zhucka.lt adresu užgimė atsinaujinęs vizualiai ir kokybiškesnis bei praktiškesni ir kur kas patogesnis man asmeniškai naujasis mano tinklaraštis, tad šioje, senojoje versijoje, šis įrašas bus paskutinis.
Kadangi turėta nesklandumų naujam garderobui konstruojant spintą
(persikeliant iš Nucleus į WordPress), pavyzdžiui, nepavyko publikacijų perkelti išsaugant lietuviškus rašmenis ir pan., tai tenka pradėti nuo naujo švaraus lapo Bet taip gal net į gerą. Su laiku ten perkelsiu, o čia panaikinsiu tik pačius geriausius, dėmesio susilaukusius ar kitiems naudingus įrašus, informacija 
Apsitvarkyti ir apsikuopti juk visada verta ir naudinga
Taigi iki naujų susiskaitymų Zhucka.lt, o čia dar kuris laikas galėsite susirasti dominančius senesnius įrašus, bet verčiau po truputį įsileiskite naująjį Zhuckos blog'ą ir maloniai atsisveikinkite su senąja versija
P.S.
[ Publikuota: 2009-10-19 ] • [ Peržiūrėta: 51679 ] • [ Komentuota: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.net/irasas/naujas_tinklaratis/catid/7 ]
Domenas Zhucka.lt naudojamas senokai, tačiau pats pirmasis senasis Zhucka.net nebuvo numarintas - abu domenai vesdavo į tą patį Zhuckos blog`ą. Tačiau nuo šiandien po Zhucka.lt adresu užgimė atsinaujinęs vizualiai ir kokybiškesnis bei praktiškesni ir kur kas patogesnis man asmeniškai naujasis mano tinklaraštis, tad šioje, senojoje versijoje, šis įrašas bus paskutinis.
Kadangi turėta nesklandumų naujam garderobui konstruojant spintą
(persikeliant iš Nucleus į WordPress), pavyzdžiui, nepavyko publikacijų perkelti išsaugant lietuviškus rašmenis ir pan., tai tenka pradėti nuo naujo švaraus lapo Bet taip gal net į gerą. Su laiku ten perkelsiu, o čia panaikinsiu tik pačius geriausius, dėmesio susilaukusius ar kitiems naudingus įrašus, informacija Apsitvarkyti ir apsikuopti juk visada verta ir naudinga Taigi iki naujų susiskaitymų Zhucka.lt, o čia dar kuris laikas galėsite susirasti dominančius senesnius įrašus, bet verčiau po truputį įsileiskite naująjį Zhuckos blog'ą ir maloniai atsisveikinkite su senąja versija
P.S.
[ Publikuota: 2009-10-19 ] • [ Peržiūrėta: 51679 ] • [ Komentuota: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.net/irasas/naujas_tinklaratis/catid/7 ]
Parduodamas pliuškis
Net 50 cm pliušinis bulius. Nenaudotas. Laikytas namuose be gyvūnų.
Kaina - 15 Lt.
P.S.
[ Publikuota: 2009-10-02 ] • [ Peržiūrėta: 47583 ] • [ Komentuota: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.net/irasas/parduodamas_pliukis/catid/7 ]
Pėsčiųjų žygis
Jau džiūgavau, jog žygis visgi šiemet bus Ir tebedžiūgauju Bet šį įrašą noriu skirti konkrečiai atnaujintam žygiui ir jo informaciniam puslapiui - PesciujuZygis.lt
Permainų metas
Radvilų žygis - tai tarsi vaikas, kuris kasmet auga, keičiasi, tobulėja Šiemet jam jau sukako devyneri Ir šis amžius tapo didžiausių permainų metais, nes pakito, pirmiausia, žygio vieta - persikėlėme iš Jonavos apylinkių į Tauragę, teko pakoreguoti ir maršrutus, kurie nebuvo žygio istorijoje tokie stabilūs, nes eigoje kito kilometražai (turėti 50 km, 40 km ir 30 km kito į 42 km, 32 km ir 22 km) - šiemet pirmąją dieną žygeiviai mins tą pačią 20 km trasą, pažindinsis su nuostabaus grožio Viešvilės gamtiniu rezervuaru, o antrąją dieną, trokštantys labiau save išbandyti, galės pasirinkti ilgesniąją 40 km trasą, o likusieji galės įveikti 20 km.
Senas veidas, naujas vidus
Kalbant apie neoficialų entuziastų žygio informacinį puslapį PesciujuZygis.lt, iš pradžių jis atrodo tarsi beveik niekas nekitę. Tačiau tai tik išoriškas apgaulė Nes nors stengtasi išlaikyti tas pačias spalvas, lankytojams pažįstamą meniu, grafas, bet vidinis varikliukas yra visiškai naujas, kas jums, lankytojams, atneša greitesnį vartojamą, o administratoriams patogesnį ir efektyvesnį darbą.
Tiesa, šiuo metu tinklapis yra kūrimo stadijoje, todėl nepikčiurniuokite, jei kažkas dar neveikia ar kažkokios informacijos dar neradote. Viskas bus tik truputėlį kantrybės
Visagalis entuziazmas
Ir mažytis retorinis intarpas
Žygio devizas yra "Ryžtas - Valia - Garbė". Šie taurūs žodžiai padeda įveikti ne tik kartais tokius sunkius, alinančius ir, rodos, niekada nesibaigsiančius kilometrus, bet ir paskatina kovoti tam, kad išliktume, neišnyktume, gyvuotume.
Ryžtas entuziastus paskatino nenuleisti rankų tada, kai buvo paskelbtas nuosprendis - žygio šiemet nebus...
Valia padėjo netylėti, kalbėti, ieškoti būdų, kaip dar galėtų būti išgirsti, į kurią sieną dar belstis tol, kol bus sureaguota...
Garbė bus geriausias apdovanojimas tada, kai rugpjūčio 13 dieną startuosime...
Netingėkite, registruokitės, išbandykite save ir atraskite Lietuvos gamtos grožį, susipažinkite su naujais žmonėmis, suraskite naujų draugų bei pomėgių... Būkite! Dalyvaukite! Mėgaukitės!
P.S.
[ Publikuota: 2009-06-30 ] • [ Peržiūrėta: 49359 ] • [ Komentuota: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.net/irasas/psij_ygis/catid/7 ]
Ir tebedžiūgauju Bet šį įrašą noriu skirti konkrečiai atnaujintam žygiui ir jo informaciniam puslapiui - PesciujuZygis.ltPermainų metas
Radvilų žygis - tai tarsi vaikas, kuris kasmet auga, keičiasi, tobulėja
Šiemet jam jau sukako devyneri Ir šis amžius tapo didžiausių permainų metais, nes pakito, pirmiausia, žygio vieta - persikėlėme iš Jonavos apylinkių į Tauragę, teko pakoreguoti ir maršrutus, kurie nebuvo žygio istorijoje tokie stabilūs, nes eigoje kito kilometražai (turėti 50 km, 40 km ir 30 km kito į 42 km, 32 km ir 22 km) - šiemet pirmąją dieną žygeiviai mins tą pačią 20 km trasą, pažindinsis su nuostabaus grožio Viešvilės gamtiniu rezervuaru, o antrąją dieną, trokštantys labiau save išbandyti, galės pasirinkti ilgesniąją 40 km trasą, o likusieji galės įveikti 20 km. Senas veidas, naujas vidus
Kalbant apie neoficialų entuziastų žygio informacinį puslapį PesciujuZygis.lt, iš pradžių jis atrodo tarsi beveik niekas nekitę. Tačiau tai tik išoriškas apgaulė
Nes nors stengtasi išlaikyti tas pačias spalvas, lankytojams pažįstamą meniu, grafas, bet vidinis varikliukas yra visiškai naujas, kas jums, lankytojams, atneša greitesnį vartojamą, o administratoriams patogesnį ir efektyvesnį darbą.Tiesa, šiuo metu tinklapis yra kūrimo stadijoje, todėl nepikčiurniuokite, jei kažkas dar neveikia ar kažkokios informacijos dar neradote. Viskas bus
tik truputėlį kantrybės Visagalis entuziazmas
Ir mažytis retorinis intarpas
Žygio devizas yra "Ryžtas - Valia - Garbė". Šie taurūs žodžiai padeda įveikti ne tik kartais tokius sunkius, alinančius ir, rodos, niekada nesibaigsiančius kilometrus, bet ir paskatina kovoti tam, kad išliktume, neišnyktume, gyvuotume.
Ryžtas entuziastus paskatino nenuleisti rankų tada, kai buvo paskelbtas nuosprendis - žygio šiemet nebus...
Valia padėjo netylėti, kalbėti, ieškoti būdų, kaip dar galėtų būti išgirsti, į kurią sieną dar belstis tol, kol bus sureaguota...
Garbė bus geriausias apdovanojimas tada, kai rugpjūčio 13 dieną startuosime...
Netingėkite, registruokitės, išbandykite save ir atraskite Lietuvos gamtos grožį, susipažinkite su naujais žmonėmis, suraskite naujų draugų bei pomėgių... Būkite! Dalyvaukite! Mėgaukitės!
P.S.
[ Publikuota: 2009-06-30 ] • [ Peržiūrėta: 49359 ] • [ Komentuota: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.net/irasas/psij_ygis/catid/7 ]
Pėsčiųjų žygis šiemet BUS!
Taip taip taip, plojame rankytėmis ir išreiškiame savo begalinį džiaugsmą dėl to, kad šiemet tebeturėsime gražią tradiciją - Pėsčiųjų žygį!
Žygis Radvilų keliais kiek pakito, bet išliko
Iškentėjo negandų audras ir pakilo tarsi feniksas iš pelenų 
Oi, kaip lyriškai ir pompastiškai čia susakiau Na, bet jei rimtai, tai džiaugiamės labai labai O konkrečiau - šiemetinis pėsčiųjų žygis vyks rugpjūčio 13-14 dienomis ir bus nebe keturių, o dviejų dienų. Trasų ilgiai taip pat gerokai keičiasi - žygiuosime ne trijų tipų trasose, o pirmąją dieną pasimėgausime pažintine 20 km trasa po nuostabų Sakalinės mišką, antrąją dieną pageidaujantys galės įveikti 40 km pėsčiomis arba įveikti trumpesnę 20 km trasą. Taip pat yra galimybė eiti pavyzdžiui tik antrąją dieną, jei, tarkim, nepavyksta suderinti su darbu ar panašiai.
Atvykimas į žygį nebus kaip įprasta iš vakaro. Rinksimės tą pačią dieną, t.y. rugpjūčio 13-ąją iki 11 valandos ir startuosime visi gražiai ir draugiškai 12 valandą.
Pakitimas ir tas, kad nebebus galimybės maitintis valgykloje, tačiau maisto prekybos taškų bus, todėl badu nemirsime
Tiesa, žygeiviai iki 14 metų privalės dalyvauti su tėvais arba grupių vadovais.
Registruotis galite jau dabar spustelėję -> čia
Taigi griebkite draugus už rankučių ir pirmyn prasivaikščioti, susipažinti su nuostabiomis Tauragės apylinkėmis!
Daugiau info čia ir PesciujuZygis.lt
P.S.
[ Publikuota: 2009-06-24 ] • [ Peržiūrėta: 49614 ] • [ Komentuota: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.net/irasas/psij_ygis_iemet_bus/catid/7 ]
Turininga diena
Šįryt pusryčiavau... Paryžiuje 
Puodelis juodos stiprios kavos... Savo kartumu pažadinančios, atmerkiančios dar šiek tiek miegūstas žydras akeles, nejučia pabudinančios šypseną veide Cukruoto sluoksniuotos tešlos pyragaičio kąsnelis, rodos, perkėlė į rojaus kampelį... Taip ir sustingau akimirkai - su karštos kavos puodeliu vienoje rankoje ir prakąstu pyragaičiu kitoje, besišypsanti, besigėrinti rytiniu giedru dangumi ir lengvai lapeliais mojančiais žaliuojančiais medeliais, besiklausanti tarsi iš labai toli atplaukiančios melodijos... Taip gera būti laimingai! 
O iš Paryžiaus... Na, gerai, "Paryžiaus" Iš Druskininkuose esančios kepyklėlės pavadinimu "Paryžius" patraukėme į Kauną. Pakeliui neaplenkdami Merkinės...
Turiu įtarimo, kad kunigaikščiai ir bajorai pilyse ant kalvų įsikurdavo ne vien saugumo sumetimais Negali nesigrožėti atsiveriančiu kraštovaizdžiu - žalią pievų patalą tarsi perskelia Merkys, įsiliejantis į Nemuną, savo vandenimis praplėsdamas Lietuvos upių tėvą...
O Kaune mūsų laukė Kariuomenės ir visuomenės dienos proga kitų dviejų upių - Nėries ir Nemuno santakoje paminėti surengta šventė. Ir aš ten buvau, kareivišką košę valgiau Karo istorijos klubo ir Garbės sargybos pasirodymus mačiau, inscenizuotą karinę operaciją Oras-Žemė-Vanduo stebėjau (tiesa, vandens nelabai atradau, bet vis tiek sužavėta likau )...
P.S.
[ Publikuota: 2009-05-16 ] • [ Peržiūrėta: 49018 ] • [ Komentuota: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.net/irasas/turininga_diena/catid/7 ]
Puodelis juodos stiprios kavos... Savo kartumu pažadinančios, atmerkiančios dar šiek tiek miegūstas žydras akeles, nejučia pabudinančios šypseną veide
Cukruoto sluoksniuotos tešlos pyragaičio kąsnelis, rodos, perkėlė į rojaus kampelį... Taip ir sustingau akimirkai - su karštos kavos puodeliu vienoje rankoje ir prakąstu pyragaičiu kitoje, besišypsanti, besigėrinti rytiniu giedru dangumi ir lengvai lapeliais mojančiais žaliuojančiais medeliais, besiklausanti tarsi iš labai toli atplaukiančios melodijos... Taip gera būti laimingai! O iš Paryžiaus... Na, gerai, "Paryžiaus"
Iš Druskininkuose esančios kepyklėlės pavadinimu "Paryžius" patraukėme į Kauną. Pakeliui neaplenkdami Merkinės...Turiu įtarimo, kad kunigaikščiai ir bajorai pilyse ant kalvų įsikurdavo ne vien saugumo sumetimais
Negali nesigrožėti atsiveriančiu kraštovaizdžiu - žalią pievų patalą tarsi perskelia Merkys, įsiliejantis į Nemuną, savo vandenimis praplėsdamas Lietuvos upių tėvą...O Kaune mūsų laukė Kariuomenės ir visuomenės dienos proga kitų dviejų upių - Nėries ir Nemuno santakoje paminėti surengta šventė. Ir aš ten buvau, kareivišką košę valgiau
Karo istorijos klubo ir Garbės sargybos pasirodymus mačiau, inscenizuotą karinę operaciją Oras-Žemė-Vanduo stebėjau (tiesa, vandens nelabai atradau, bet vis tiek sužavėta likau )...P.S.
[ Publikuota: 2009-05-16 ] • [ Peržiūrėta: 49018 ] • [ Komentuota: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.net/irasas/turininga_diena/catid/7 ]
Rojaus kampelis
Pirmadienis. Pavasariškai vakarėja. Pamiškes apgaubia besileidžiančios saulės sodrus geltonis. Riedam pežuku Dzūkijos vingiuotais, banguotais keliais link... Druskininkų.
Neužtrukę Karių reabilitacijos centro registracijoje, mandagios administratorės palydėti pakilome į trečią aukštą. Kai pravėriau duris, įžengiau į tvarkingą kambarį, žvilgtelėjau pro langą, net spygtelėjau iš džiaugsmo!
Kambarys su vaizdu į ežerą, su tolyje dangun kylančiu bažnyčios bokštu... Ar gali būti geriau? Netoliese ošiantis pušynas, gaivus oras, nuo kurio miestietei net svaigsta galva Aš tikrai patekau į pasaką, Mielasis 
P.S.
[ Publikuota: 2009-05-12 ] • [ Peržiūrėta: 49292 ] • [ Komentuota: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.net/irasas/rojaus_kampelis/catid/7 ]
Neužtrukę Karių reabilitacijos centro registracijoje, mandagios administratorės palydėti pakilome į trečią aukštą. Kai pravėriau duris, įžengiau į tvarkingą kambarį, žvilgtelėjau pro langą, net spygtelėjau iš džiaugsmo!
Kambarys su vaizdu į ežerą, su tolyje dangun kylančiu bažnyčios bokštu... Ar gali būti geriau? Netoliese ošiantis pušynas, gaivus oras, nuo kurio miestietei net svaigsta galva
Aš tikrai patekau į pasaką, Mielasis
P.S.
[ Publikuota: 2009-05-12 ] • [ Peržiūrėta: 49292 ] • [ Komentuota: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.net/irasas/rojaus_kampelis/catid/7 ]
Atrask džiną
Vakarui gardžiai slenkant su maloniai karčiai-rūgštaus vyno taure, nusprendžiau pakalbėti apie dar vieną mano itin mėgiamą šįkart stipriųjų alkoholinių klasę atstovaujantį - džiną. Ne, ne tą su juokingomis kelnėmis, ties kulkšnimis sutrauktomis gumelėmis ir ne su įmantriai susuktu tiurbanu ant galvos (nors gerokai gėrimo padauginus gal gali ir tokį šalia sėdintį įžvelgti ), o apie skaisčiai perregimos spalvos gėrimą, kurį paragavę nemažai kas susiraukia ir tik tarsteli "Kartu..."
Visų pirma, kas yra tasai džinas? Tai kadagių uogų aromatą turintis stiprusis gėrimas, kurio gimtinė – Olandija. Šis gėrimas užkariavo daugelio žmonių simpatijas ir yra naudojamas kaip puikus kokteilių ingridientas. Tai vienas populiariausių ir labiausiai paplitusių alkoholinių gėrimų anglosaksų kraštuose, pagal suvartojimą užimantis antrą vietą po viskio.
Panaršiusi Mineralinių vandenų svetainėje, atradau trumpą džino istoriją, su kuria siūlau susipažinti ir jums.
Olandiška kadaginė genever
XVI amžiuje olandas gydytojas Fransiskus Silvijus de Bouve išrado kadagio uogų skonio stiprųjį gėrimą – genever arba jenever, kuris olandų kalboje reiškia „kadagys“. Visi tikėjo kadagio uogų gydomosiomis savybėmis, tad naudojo jį pilvo skausmams malšinti, šlapimo pūslės sutrikimams, inkstų negalavimams gydyti. Genever yra tautinė olandų kadaginė degtinė, gaminama distiliacijos principu.
Trisdešimt metų prieš Ispaniją vykusiame kare (1618-164 britai, olandų sąjungininkai, atrado genever, kuris tuo metu šildė ir teikė drąsos prieš kovas. Kariai gėrimą pavadino „olandiška drąsa“ ir parsivežė namo, į Angliją. Tuo tarpu Anglijoje genever pavadinimas sutrumpėjo iki gin. 1689 m. Anglijoje visi galėjo gaminti spiritinius gėrimus, tad džinas buvo vienas iš populiariausių: žema kaina ir saldokas skonis užtikrino jo populiarumą. Siekiant sumažinti alkoholio vartojimą, užkirsti kelią alkoholizmui bei pagerinti gėrimo kokybę, buvo pradėti kurti įstatymai ir apribojimai. 1751 m. prekiauti džinu galėjo tik turintys licenziją. Na, o 1820 m. pradėjo kurtis prabanga dvelkiantys džino rūmai, keitėsi gėrimo vartojimo kultūra, džinas tapo populiaresnis tarp aukštuomenės atstovų. Palaipsniui džino kokybė augo, o saldus džino skonis tapo nebepopuliarus ir palaipsniui užleido vietą sausam.
O iš ko gaminamas šis taurusis gėrimas?
Gaminant džiną neįmanoma apsieiti be kadagio uogų, bet yra dar kitų komponentų: etilo alkoholis, prieskoninių augalų šaknys, augalų lapai, žiedai ir uogos bei specialiai paruoštas (minkštintas) tyras vanduo. Etilo alkoholiui gaminti gali būti naudojami įvairūs grūdai – rugiai, miežiai, kukurūzai, taip pat bulvės. Džino skoniui pagardinti gali būti pridedama kalendros, anyžių, kardamono, levandų, kmynų, cinamono žievės, apelsino ir citrinos žievelių, saldymedžio šaknų. Kadagio uogos yra kruopščiai atrenkamos, kai kurie gamintojai kadagio uogas išlaiko iki metų šaltose, sausose patalpose, kad jos subręstų ir sukoncentruotų aromatą. Kaip taisyklė, džino gamybos recepte yra nuo 6 iki 10 skirtingų prieskonių, tačiau pagrindinės aromatinės savybės turi būti kadagio.
Tradicinio džino gamybos būdas (gal kartais sugalvosite pasigaminti namuose
)
Gamybos metu išgaunamas itin kokybiškas, kitaip dar distiliuotu vadinamas, džinas. Etilo alkoholio koncentracija praskiedžiama iki 45 % tūrio ir kartu su kruopščiai atrinktomis kadagio uogomis bei prieskonių mišiniu supilami į tradicinį distiliacijos aparatą. Distiliacijos metu yra išgarinamas etilo alkoholis, kuris nuo augalinės žaliavos įgauna joms būdinga skonį ir aromatą. Distiliuoto alkoholio koncentracija būna 80 % tūrio, tad jis skiedžiamas vandeniu iki norimo stiprumo. Tokiu būdu pagamintas džinas nėra išlaikomas, o iškart išpilstomas į butelius.
Galima ir dar paprasčiau pagaminti džiną, pvz., į vandeniu praskiestą etilo alkoholį pridedant aromatinių medžiagų, kurios suteiks kadagio uogų aromatą. Tai jau bus aromatizuotas gėrimas. Priimta, kad džino alkoholio koncentracija svyruoja nuo 37,5 % iki 47,3 % tūrio.
Na ir kaipgi be džino kokteiliukų! Bene labiausiai Lietuvoje paplitęs džino kokteilis – džinas su toniku (Gin & Tonic). Šio kokteilio populiarumo paslaptis yra švelnus skonis ir lengvas gamybos būdas.
Į aukštą stiklinę pridėkite ledo ir citrinos griežinėlių, įpilkite 50 ml džino ir toniko pagal savo skonį. "Mineralinių vandenų" ekspertai pataria, kad jei kartais tektų ragauti „Mineralinių vandenų“ importuojamo „Hendrick‘s“ džino, į kokteilį dėkite ne citrinos, o agurkų griežinėlius.
Dar vienas mano mėgiamas kokteiliukas yra Salty Dog, kuriam reikės 5 dalių greipfrutų sulčių, truputis stalo druskos, 5 dalys degtinės. Greipfrutų sultis supilti į dubenį ir jomis sudrėkinti kokteilio stiklinės kraštus. Kokteilio stiklinę sudrėkintais kraštais įstatyti į druską. Į indą kokteiliams ruošti įdėti ledo, ant jo supilti greipfrutų sultis ir degtinę, viską gerai suplakti. Paruoštą gėrimą iškošti į kokteilio taurę. Kartokai malonus gėrimukas
Norite dar? Dar vienas iš sausųjų - Dry Martini. 40ml džino ir 20 ml sauso vermuto, ledukų, shaker'io, suplakti ir į stiklinę, o papuošti dantų krapštuku perverta alyvuoge, kuri taps puikiu skonio užakcentavimu
Taigi gero vakaro su nestebuklinguoju, bet tokiu nuostabiu džinu
P.S.
[ Publikuota: 2009-04-22 ] • [ Peržiūrėta: 7932 ] • [ Komentuota: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.net/irasas/atrask_din/catid/7 ]
ir ne su įmantriai susuktu tiurbanu ant galvos (nors gerokai gėrimo padauginus gal gali ir tokį šalia sėdintį įžvelgti ), o apie skaisčiai perregimos spalvos gėrimą, kurį paragavę nemažai kas susiraukia ir tik tarsteli "Kartu..." Visų pirma, kas yra tasai džinas? Tai kadagių uogų aromatą turintis stiprusis gėrimas, kurio gimtinė – Olandija. Šis gėrimas užkariavo daugelio žmonių simpatijas ir yra naudojamas kaip puikus kokteilių ingridientas. Tai vienas populiariausių ir labiausiai paplitusių alkoholinių gėrimų anglosaksų kraštuose, pagal suvartojimą užimantis antrą vietą po viskio.
Panaršiusi Mineralinių vandenų svetainėje, atradau trumpą džino istoriją, su kuria siūlau susipažinti ir jums.
Olandiška kadaginė genever
XVI amžiuje olandas gydytojas Fransiskus Silvijus de Bouve išrado kadagio uogų skonio stiprųjį gėrimą – genever arba jenever, kuris olandų kalboje reiškia „kadagys“. Visi tikėjo kadagio uogų gydomosiomis savybėmis, tad naudojo jį pilvo skausmams malšinti, šlapimo pūslės sutrikimams, inkstų negalavimams gydyti. Genever yra tautinė olandų kadaginė degtinė, gaminama distiliacijos principu.
Trisdešimt metų prieš Ispaniją vykusiame kare (1618-164
britai, olandų sąjungininkai, atrado genever, kuris tuo metu šildė ir teikė drąsos prieš kovas. Kariai gėrimą pavadino „olandiška drąsa“ ir parsivežė namo, į Angliją. Tuo tarpu Anglijoje genever pavadinimas sutrumpėjo iki gin. 1689 m. Anglijoje visi galėjo gaminti spiritinius gėrimus, tad džinas buvo vienas iš populiariausių: žema kaina ir saldokas skonis užtikrino jo populiarumą. Siekiant sumažinti alkoholio vartojimą, užkirsti kelią alkoholizmui bei pagerinti gėrimo kokybę, buvo pradėti kurti įstatymai ir apribojimai. 1751 m. prekiauti džinu galėjo tik turintys licenziją. Na, o 1820 m. pradėjo kurtis prabanga dvelkiantys džino rūmai, keitėsi gėrimo vartojimo kultūra, džinas tapo populiaresnis tarp aukštuomenės atstovų. Palaipsniui džino kokybė augo, o saldus džino skonis tapo nebepopuliarus ir palaipsniui užleido vietą sausam.O iš ko gaminamas šis taurusis gėrimas?
Gaminant džiną neįmanoma apsieiti be kadagio uogų, bet yra dar kitų komponentų: etilo alkoholis, prieskoninių augalų šaknys, augalų lapai, žiedai ir uogos bei specialiai paruoštas (minkštintas) tyras vanduo. Etilo alkoholiui gaminti gali būti naudojami įvairūs grūdai – rugiai, miežiai, kukurūzai, taip pat bulvės. Džino skoniui pagardinti gali būti pridedama kalendros, anyžių, kardamono, levandų, kmynų, cinamono žievės, apelsino ir citrinos žievelių, saldymedžio šaknų. Kadagio uogos yra kruopščiai atrenkamos, kai kurie gamintojai kadagio uogas išlaiko iki metų šaltose, sausose patalpose, kad jos subręstų ir sukoncentruotų aromatą. Kaip taisyklė, džino gamybos recepte yra nuo 6 iki 10 skirtingų prieskonių, tačiau pagrindinės aromatinės savybės turi būti kadagio.
Tradicinio džino gamybos būdas (gal kartais sugalvosite pasigaminti namuose
)Gamybos metu išgaunamas itin kokybiškas, kitaip dar distiliuotu vadinamas, džinas. Etilo alkoholio koncentracija praskiedžiama iki 45 % tūrio ir kartu su kruopščiai atrinktomis kadagio uogomis bei prieskonių mišiniu supilami į tradicinį distiliacijos aparatą. Distiliacijos metu yra išgarinamas etilo alkoholis, kuris nuo augalinės žaliavos įgauna joms būdinga skonį ir aromatą. Distiliuoto alkoholio koncentracija būna 80 % tūrio, tad jis skiedžiamas vandeniu iki norimo stiprumo. Tokiu būdu pagamintas džinas nėra išlaikomas, o iškart išpilstomas į butelius.
Galima ir dar paprasčiau pagaminti džiną, pvz., į vandeniu praskiestą etilo alkoholį pridedant aromatinių medžiagų, kurios suteiks kadagio uogų aromatą. Tai jau bus aromatizuotas gėrimas. Priimta, kad džino alkoholio koncentracija svyruoja nuo 37,5 % iki 47,3 % tūrio.
Na ir kaipgi be džino kokteiliukų! Bene labiausiai Lietuvoje paplitęs džino kokteilis – džinas su toniku (Gin & Tonic). Šio kokteilio populiarumo paslaptis yra švelnus skonis ir lengvas gamybos būdas.
Į aukštą stiklinę pridėkite ledo ir citrinos griežinėlių, įpilkite 50 ml džino ir toniko pagal savo skonį. "Mineralinių vandenų" ekspertai pataria, kad jei kartais tektų ragauti „Mineralinių vandenų“ importuojamo „Hendrick‘s“ džino, į kokteilį dėkite ne citrinos, o agurkų griežinėlius.
Dar vienas mano mėgiamas kokteiliukas yra Salty Dog, kuriam reikės 5 dalių greipfrutų sulčių, truputis stalo druskos, 5 dalys degtinės. Greipfrutų sultis supilti į dubenį ir jomis sudrėkinti kokteilio stiklinės kraštus. Kokteilio stiklinę sudrėkintais kraštais įstatyti į druską. Į indą kokteiliams ruošti įdėti ledo, ant jo supilti greipfrutų sultis ir degtinę, viską gerai suplakti. Paruoštą gėrimą iškošti į kokteilio taurę. Kartokai malonus gėrimukas
Norite dar? Dar vienas iš sausųjų - Dry Martini. 40ml džino ir 20 ml sauso vermuto, ledukų, shaker'io, suplakti ir į stiklinę, o papuošti dantų krapštuku perverta alyvuoge, kuri taps puikiu skonio užakcentavimu
Taigi gero vakaro su nestebuklinguoju, bet tokiu nuostabiu džinu
P.S.
[ Publikuota: 2009-04-22 ] • [ Peržiūrėta: 7932 ] • [ Komentuota: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.net/irasas/atrask_din/catid/7 ]
Kas per...
... pavasaris?! Saulytė lyg ir šviečia, žibutės džiugino, beržų rūbas jau kalasi, žolės kilimas po truputį klojasi... Bet kažkas ne taip - ankstyvą rytą dar tenka atšildyti automobilio stiklus, pirštinės vis dažniau patraukia akį, o pavasariškai plevenantys sijonukai bei apnuogintos bambos vargiai tesidemonstruoja O ir savijauta tokia įtartinai nepavasariška...
... klikt-klikt... klikt-klikt... pelės klavišais keletą minučių... tuštuma galvoja, nulis įkvėpimo, dar mažiau jėgų... Vitaminų trūksta? Ar tiesiog mamytės gardaus maisto organizmas pasiilgo? O gal į neviltį varo tas baisus žodis iš "k" raidės? Ne, tikriausiai ir ne tai, nes šiam reiškiniui jau išsiugdyta gana stora oda, kuri verčia realiai žiūrėti į situaciją, suvokiant, kad tiek pakilimai, tiek nuosmukiai yra laikini ir išgyvenami racionaliai paskaičiavus... Taigi, broliai kurmiai, kadangi mes skaičiuojame, tai išgyvensime
Jaučiu kibirkštėlę, ko labai labai noriu Remonto! Ne tiek to naujomu, atsirandančio po remonto, o to kūrybinio malonumo Ir to purvino darbo, kai galima susitepti rankas, išsibaltinti drabužius ir panašiai Juokiatės? Ką jūs suprantate Man tiesiog norisi kažko... apčiuopiamo... ir tiek... Nes tuo teorišku suvokimu ir nieko paliečiamo, pačiupinėjamo bei vietą (turiu omeny, fizinę vietą) užimančio kūrimas... vargina. Nemanote taip?
... ir apie ką aš čia?.. Tuščiai apie nieką, apie tai, kas užvaldė masių gyvenimus - bėgimas link kažko, neturint žalio supratimo, kas bus tuomet, kai tai bus pasiekta...
P.S.
[ Publikuota: 2009-04-21 ] • [ Peržiūrėta: 7704 ] • [ Komentuota: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.net/irasas/kas_per/catid/7 ]
O ir savijauta tokia įtartinai nepavasariška...... klikt-klikt... klikt-klikt... pelės klavišais keletą minučių... tuštuma galvoja, nulis įkvėpimo, dar mažiau jėgų... Vitaminų trūksta? Ar tiesiog mamytės gardaus maisto organizmas pasiilgo? O gal į neviltį varo tas baisus žodis iš "k" raidės? Ne, tikriausiai ir ne tai, nes šiam reiškiniui jau išsiugdyta gana stora oda, kuri verčia realiai žiūrėti į situaciją, suvokiant, kad tiek pakilimai, tiek nuosmukiai yra laikini ir išgyvenami racionaliai paskaičiavus... Taigi, broliai kurmiai, kadangi mes skaičiuojame, tai išgyvensime
Jaučiu kibirkštėlę, ko labai labai noriu
Remonto! Ne tiek to naujomu, atsirandančio po remonto, o to kūrybinio malonumo Ir to purvino darbo, kai galima susitepti rankas, išsibaltinti drabužius ir panašiai Juokiatės? Ką jūs suprantate Man tiesiog norisi kažko... apčiuopiamo... ir tiek... Nes tuo teorišku suvokimu ir nieko paliečiamo, pačiupinėjamo bei vietą (turiu omeny, fizinę vietą) užimančio kūrimas... vargina. Nemanote taip? ... ir apie ką aš čia?.. Tuščiai apie nieką, apie tai, kas užvaldė masių gyvenimus - bėgimas link kažko, neturint žalio supratimo, kas bus tuomet, kai tai bus pasiekta...
P.S.
[ Publikuota: 2009-04-21 ] • [ Peržiūrėta: 7704 ] • [ Komentuota: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.net/irasas/kas_per/catid/7 ]
Apie mokslą Lietuvoje
Pakalbėkime apie mokslo kokybę Lietuvoje. Nenutylant švietimo reformos vėjams, artėjant mokslo metų pabaigai ir tiesiog esant apmąstymų nuotaikai, pasverkime tai, ką turime savo brangiojoje gimtojoje šalelėje
O jeigu iš tiesų, tai naujajame "Valstybės" numeryje išspausdintas straipsnis, pavadinimu "Universitetai "ferariams" ir "zaporožiečiams", dar kartelį privertė stabtelėti...
Sveriu - švietimo sistemoje savo noru sukuosi jau 16-ka metų. Nei daug, nei mažai, priklauso nuo vertinimo kriterijų Kita vertus, tai yra daugiau nei pusė mano jau nugyvento gyvenimėlio... O čia jau bet kokie vertinimo kriterijai sakytų - daugokai Na, kaip ir nieko blogo tame nematau - mokytis, tobulėti, ieškoti ir atrasti man tinka ir patinka Bet vėlgi... STOP!
Sveriu toliau - baigusi vidurinę, galėjau vidury nakties pažadinta, pasakyti, kokia yra PAR sostinė, koks yra giliausias ežeras Lietuvoje, kodėl "gresia" rašosi be nosinės ir kaip apskaičiuoti bukojo trikampio bet kurią iš kraštinių... Galėjau... Kai kas sakytų, kad didžioji dauguma šių žinių praktikoje nė nereikalingos ir kad iš tiesų mokykla apkrauna galvą bereikalingomis formulėmis, taisyklėmis, žiniomis. Bet juk malonu statant namą apsiskaičiuoti, kiek lentų tau reikės apdailai, arba sprendžiant kryžiažodį neužkliūti už geografinio klausimo, neraudonuoti vaikams paklausus apie Pirmojo pasaulinio karo kilimo priežastis ir t.t., ir pan. Taip, be to išgyvenama - lentoms, reikalingoms namo apdailai, apskaičiuoti pasamdomas meistras, kurio rūpestis žinoti, kaip tai padaryti, kryžiažodžius spręsti, galima pasakyti, jog nėra laiko, o vaikui pasiūlyti pa'google'inti... Galima be daug ko išsiversti, bet nekvailai senolių išmintis byloja - išmokto ant pečių nenešioji...
Vartau rankose bakalauro studijų diplomą. Gražus Įspūdingas net sakyčiau Mano asmeniniu požiūriu, vertingas, nes žinau, kiek įdėjau pastangų jam gauti (ar taip pat mąstys mano būsimas darbdavys... kitas klausimas...). Po ketverių metų, praleistų erdviose universiteto auditorijose, galiu kritiškai vertinti globaliąją politiką, atsirinkti tai, ką noriu žinoti ir kas manau yra tikra ir naudinga Lietuvos politikos liūnuose ir pelkynuose, galiu teoriškai strateguoti, bene tobulai įvaldžiau diplomatiją ir toleranciją, pakantumą (bet tai tikriausiai ne vien universiteto nuopelnas, asmeninės savybės ir šeimos auklėjimas ne ką mažesnį indėlį įdėjo į bendrą krepšį)... bet žalio supratimo nebeturiu, kas yra Uzbekistano sostinė... Vis dažniau klupteliu prie sudėtingesnio žodžio rašybos... Norėdama paskaičiuoti, traukiu mobilųjį telefoną ir ieškau skaičiuotuvo...
Jau beveik metai, kaip siekiu magistro laipsnio. Didžioji komunikatorė... Ir žinote ką, ogi baigiu galvą prasiskelti besidaužydama į sieną, kurią suformavo universiteto sistema, ribojanti kritinį, kitokį mąstymą! Išvykau į Oslą. Skandinavija - pažangios šalys, į kurias taip dažnai nori lygiuotis ir mažoji Lietuvėlė... Viena, antra, trečia paskaita. Galų gale sulaukiame seminaro. Analizuojame kelių žurnalų viršelius lyčių tematika (o kaipgi Norvegija be feminizmo ). Atėjus progai, pasisakau... Bumpt ir vėl guzas ant galvos - mąstau ne taip, kaip jie norėtų! Ir nesvarbu, kad argumentuoju... Argumentacija yra nulio verta, jei tu išsakai prieštaringą nuomonę... Vat ir va kaip...
Taigi grįžkime prie mokslo kokybės Lietuvoje. Man pasisekė - mokykloje mokiausi tarp atvirai mąstančių, naujovėms nesipriešinančių žmonių, todėl turiu išlavintą troškimą ieškoti, atrasti ir pateikti kažką truputį kitokio, netradicinio, bet žavingo ir įdomaus. Universitete šį įgeidį gerokai apgesino sistema, įkišanti į 1,5 tarpą tarp eilučių ir 12 Times New Roman šriftą... Neseniai įsitikinau, kad puikiai suprantu, ko nori dėstytojai - man ir šiaip sekasi nujausti, ko kiti žmonės nori, kaip mąsto ir ką vertina (nebūtinai tam pritarti, bet suprasti!), gebu per kelioliką minučių iškepti tai, ko nori dėstytojas, sukurti pavyzdinį šabloną... bet pati galutiniu savo darbo rezultatu šlykščiuosi!
Taigi dar kartelį sveriu - už mokslus per visus 16-ka metų valstybei nieko nemokėjau, bet... jau geriau būčiau sutikusi mokėti, jeigu tai tik būtų realiai garantavę ne slopinimą, o skatinimą siekio žinoti, ieškoti, atrasti... Grįšiu prie "Valstybės" straipsnio apie lietuviškuosius ir užsienio universitetus - juose skiriasi nelabai daug kas, tik viena esminė smulkmena - požiūris į studentą! Studentą, kurio susidomėjimas klausti yra skatinamas, kuriam netingima atsakyti, su kuriuo kartu galima paieškoti, paanalizuoti, pasilikti po darbo diskusijai, nes tu, gerbiamas dėstytojau, pasirinkai švietėjo kelią neveltui...
P.S.
[ Publikuota: 2009-04-15 ] • [ Peržiūrėta: 8479 ] • [ Komentuota: 1 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.net/irasas/apie_moksl_lietuvoje/catid/7 ]
O jeigu iš tiesų, tai naujajame "Valstybės" numeryje išspausdintas straipsnis, pavadinimu "Universitetai "ferariams" ir "zaporožiečiams", dar kartelį privertė stabtelėti...
Sveriu - švietimo sistemoje savo noru sukuosi jau 16-ka metų. Nei daug, nei mažai, priklauso nuo vertinimo kriterijų
Kita vertus, tai yra daugiau nei pusė mano jau nugyvento gyvenimėlio... O čia jau bet kokie vertinimo kriterijai sakytų - daugokai Na, kaip ir nieko blogo tame nematau - mokytis, tobulėti, ieškoti ir atrasti man tinka ir patinka Bet vėlgi... STOP!Sveriu toliau - baigusi vidurinę, galėjau vidury nakties pažadinta, pasakyti, kokia yra PAR sostinė, koks yra giliausias ežeras Lietuvoje, kodėl "gresia" rašosi be nosinės ir kaip apskaičiuoti bukojo trikampio bet kurią iš kraštinių... Galėjau... Kai kas sakytų, kad didžioji dauguma šių žinių praktikoje nė nereikalingos ir kad iš tiesų mokykla apkrauna galvą bereikalingomis formulėmis, taisyklėmis, žiniomis. Bet juk malonu statant namą apsiskaičiuoti, kiek lentų tau reikės apdailai, arba sprendžiant kryžiažodį neužkliūti už geografinio klausimo, neraudonuoti vaikams paklausus apie Pirmojo pasaulinio karo kilimo priežastis ir t.t., ir pan. Taip, be to išgyvenama - lentoms, reikalingoms namo apdailai, apskaičiuoti pasamdomas meistras, kurio rūpestis žinoti, kaip tai padaryti, kryžiažodžius spręsti, galima pasakyti, jog nėra laiko, o vaikui pasiūlyti pa'google'inti... Galima be daug ko išsiversti, bet nekvailai senolių išmintis byloja - išmokto ant pečių nenešioji...
Vartau rankose bakalauro studijų diplomą. Gražus
Įspūdingas net sakyčiau Mano asmeniniu požiūriu, vertingas, nes žinau, kiek įdėjau pastangų jam gauti (ar taip pat mąstys mano būsimas darbdavys... kitas klausimas...). Po ketverių metų, praleistų erdviose universiteto auditorijose, galiu kritiškai vertinti globaliąją politiką, atsirinkti tai, ką noriu žinoti ir kas manau yra tikra ir naudinga Lietuvos politikos liūnuose ir pelkynuose, galiu teoriškai strateguoti, bene tobulai įvaldžiau diplomatiją ir toleranciją, pakantumą (bet tai tikriausiai ne vien universiteto nuopelnas, asmeninės savybės ir šeimos auklėjimas ne ką mažesnį indėlį įdėjo į bendrą krepšį)... bet žalio supratimo nebeturiu, kas yra Uzbekistano sostinė... Vis dažniau klupteliu prie sudėtingesnio žodžio rašybos... Norėdama paskaičiuoti, traukiu mobilųjį telefoną ir ieškau skaičiuotuvo...Jau beveik metai, kaip siekiu magistro laipsnio. Didžioji komunikatorė... Ir žinote ką, ogi baigiu galvą prasiskelti besidaužydama į sieną, kurią suformavo universiteto sistema, ribojanti kritinį, kitokį mąstymą! Išvykau į Oslą. Skandinavija - pažangios šalys, į kurias taip dažnai nori lygiuotis ir mažoji Lietuvėlė... Viena, antra, trečia paskaita. Galų gale sulaukiame seminaro. Analizuojame kelių žurnalų viršelius lyčių tematika (o kaipgi Norvegija be feminizmo
). Atėjus progai, pasisakau... Bumpt ir vėl guzas ant galvos - mąstau ne taip, kaip jie norėtų! Ir nesvarbu, kad argumentuoju... Argumentacija yra nulio verta, jei tu išsakai prieštaringą nuomonę... Vat ir va kaip...Taigi grįžkime prie mokslo kokybės Lietuvoje. Man pasisekė - mokykloje mokiausi tarp atvirai mąstančių, naujovėms nesipriešinančių žmonių, todėl turiu išlavintą troškimą ieškoti, atrasti ir pateikti kažką truputį kitokio, netradicinio, bet žavingo ir įdomaus. Universitete šį įgeidį gerokai apgesino sistema, įkišanti į 1,5 tarpą tarp eilučių ir 12 Times New Roman šriftą... Neseniai įsitikinau, kad puikiai suprantu, ko nori dėstytojai - man ir šiaip sekasi nujausti, ko kiti žmonės nori, kaip mąsto ir ką vertina (nebūtinai tam pritarti, bet suprasti!), gebu per kelioliką minučių iškepti tai, ko nori dėstytojas, sukurti pavyzdinį šabloną... bet pati galutiniu savo darbo rezultatu šlykščiuosi!
Taigi dar kartelį sveriu - už mokslus per visus 16-ka metų valstybei nieko nemokėjau, bet... jau geriau būčiau sutikusi mokėti, jeigu tai tik būtų realiai garantavę ne slopinimą, o skatinimą siekio žinoti, ieškoti, atrasti... Grįšiu prie "Valstybės" straipsnio apie lietuviškuosius ir užsienio universitetus - juose skiriasi nelabai daug kas, tik viena esminė smulkmena - požiūris į studentą! Studentą, kurio susidomėjimas klausti yra skatinamas, kuriam netingima atsakyti, su kuriuo kartu galima paieškoti, paanalizuoti, pasilikti po darbo diskusijai, nes tu, gerbiamas dėstytojau, pasirinkai švietėjo kelią neveltui...
P.S.
[ Publikuota: 2009-04-15 ] • [ Peržiūrėta: 8479 ] • [ Komentuota: 1 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.net/irasas/apie_moksl_lietuvoje/catid/7 ]
Kavos istorija
Šįryt besigardžiuodama rytine kavute 
, staiga suvokiau kaip seniai nebuvau aplankiusi mėgiamo Coffee Inn'o 
Greitai greitai truputį susigėdusi nėriau į plačiąsias interneto jūras ir bent virtualiai juos aplankiau, nes idėja šokti į šlepetes ir minti 100 km iki artimiausio mėgstamojo kavos rojaus pasirodė kiek keistoka
Ir ką jūs sau manot? Ogi buvau praleidusi štai tokį praktišką kavos pertraukėlių paįvairinimą - youtube publikuota skaidyta į dalis dokumentika "Kavos istorija"!
Nagi, gerbiamieji, jamam kavos ir neriam žiūrėti
P.S.
[ Publikuota: 2009-04-01 ] • [ Peržiūrėta: 7657 ] • [ Komentuota: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.net/irasas/kavos_istorija/catid/7 ]
, staiga suvokiau kaip seniai nebuvau aplankiusi mėgiamo Coffee Inn'o Greitai greitai truputį susigėdusi nėriau į plačiąsias interneto jūras ir bent virtualiai juos aplankiau, nes idėja šokti į šlepetes ir minti 100 km iki artimiausio mėgstamojo kavos rojaus pasirodė kiek keistoka Ir ką jūs sau manot? Ogi buvau praleidusi štai tokį praktišką kavos pertraukėlių paįvairinimą - youtube publikuota skaidyta į dalis dokumentika "Kavos istorija"!
Nagi, gerbiamieji, jamam kavos ir neriam žiūrėti
P.S.
[ Publikuota: 2009-04-01 ] • [ Peržiūrėta: 7657 ] • [ Komentuota: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.net/irasas/kavos_istorija/catid/7 ]