"Psichologija Tau"
Pasinerti į rimtos, mokslinės ar politinės knygos puslapius yra savotiškas iššūkis, bet kartu ir malonumas, nes sužinai kažką naujo, įdomaus, užsikabini už naujos informacijos, kuri skatina ieškoti, galvoti prieš užmiegant ar ryte, besigardžiuojant aromatinga kava. Visgi kartas nuo karto atsiverčiu ir blizgančius žurnalo puslapius. Tiesa, žurnalas irgi iš... rimtesnių
2008 metų kovo/balandžio mėnesio "Psichologija Tau" pavaišino gera doze įdomių ir intriguojančių straipsnių. Dėmesio vertas straipsnis apie T. Edisono kūrybinius metodus - neišblėsusią kantrybę tūkstančius kartų mėginti, bandyti, kurti ir vėl iš naujo perkurti, bet atrasti tai, kas tobula, o ne tai, kas tik gera. "Gyvenimas pagal Mikę Pūkuotuką" pralinksmina, nesąmoningai šypteli ir iš tikrųjų pamanai - "Juk gyvenimas tikrai gražus! Ir nesvarbu, kad aš nesu tokia liekna, kaip toji, gatvę kertanti blondinė, ar turtinga, kaip tas storas senis už kabrioleto vairo, nesvarbu, kad mano plaukai negarbanoti, bet juk jie tokie švelnūs ir blizgūs! Juk aš turiu draugų, kurių gyvenimas be manęs būtų nepilnavertis! Lygiai taip pat, kaip manasis be jų...
" Optimistiškas mąstymas yra užkrečiamas ir tai yra gerai! O dar išgirsti tokį... keistą komplimentą - "Jūs negalite būti vilnietė... Nes jūsų šypsena per daug miela ir maloni! Čia tokie žmonės negimsta... Prašau, išlaikykite tą optimizmą, šypsokitės dėl mūsų - praeivių!"
Bet mane "užkabino" straipsnis "Sveikos šeimos portretas". Kiek daug laiko praleidžiame lygindami savo šeimą/partnerystę su artimųjų, draugų, greta esančiųjų santykiais, poromis. Kaip dažnai ten įžvelgiame kažką geresnio, gražesnio, mielesnio... bet 99% kartų taip atrodo tik todėl, kad jų santykiais perbėgame paviršiumi, prašuoliuojame lyg tas plokščias akmenukas, paleistas mitrios rankos, vandens stiklu tarsi varlytė... o kai įsigiliname, ten randame tiek visko! Susiraukiame, kai suvokiame, kad kaimynų šeima jau 40 metų gyvena dėl vaikų arba toji žavi pora iš tiesų gyvena trilypį/keturlypį ar dar kažkokį suktą gyvenimą jau šitiek daug metų... Apsidairai ir pasidaro nejauku, galvoje ima suktis vienintelis klausimas - "Tai kodėl tie žmonės apskritai kartu, jei jiems nėra malonu vienas kito draugija, artumas?.."
"Tikra šeima - vieta, kur tu emociškai reaguoji į kitus žmones, o jie emociškai reaguoja į tave" - juk tai gyvenimas, kuriame negali viskas būti arba tiktai gerai, arba tikrai blogai. Įvairialypiškumas yra visapusiškumo pagrindas! Esmė - bendras emocinis laukas, kuris vienija šeimą. Tik būtinų būtiniausia suprasti, kad "būdami emociškai susiję su kitais, mes išlaikome savo individualią laisvę", vadinasi, būnant kartu, būnant pora, šeima, esant partneriais nebūtina tapti vienu, reikia būti tais, kurie papildo vienas kitą, tačiau sugeba išgyventi ir atskirai. Nederėtų dalintis vienais plaučiais, užtektų mėgautis vienu oru, kuriuo kvėpuojame. "Taigi kelias į sveiką šeimą - tai ėjimas iš "buvimo dėl kito" ar "buvimo kito sąskaita" į "buvimą su kitais".
Anot D. K. Džebrano:
"Ir stovėkite kartu, bet ne per arti vienas kito:
Nes juk šventovės kolonos stovi atskirai,
O ąžuolas ir kiparisas
Neauga vienas kito šešėlyje."
[ Publikuota: 2008-04-21 ] • [ Peržiūrėta: 3751 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.net/irasas/psichologija_tau ]
2008 metų kovo/balandžio mėnesio "Psichologija Tau" pavaišino gera doze įdomių ir intriguojančių straipsnių. Dėmesio vertas straipsnis apie T. Edisono kūrybinius metodus - neišblėsusią kantrybę tūkstančius kartų mėginti, bandyti, kurti ir vėl iš naujo perkurti, bet atrasti tai, kas tobula, o ne tai, kas tik gera. "Gyvenimas pagal Mikę Pūkuotuką" pralinksmina, nesąmoningai šypteli ir iš tikrųjų pamanai - "Juk gyvenimas tikrai gražus! Ir nesvarbu, kad aš nesu tokia liekna, kaip toji, gatvę kertanti blondinė, ar turtinga, kaip tas storas senis už kabrioleto vairo, nesvarbu, kad mano plaukai negarbanoti, bet juk jie tokie švelnūs ir blizgūs! Juk aš turiu draugų, kurių gyvenimas be manęs būtų nepilnavertis! Lygiai taip pat, kaip manasis be jų...
Bet mane "užkabino" straipsnis "Sveikos šeimos portretas". Kiek daug laiko praleidžiame lygindami savo šeimą/partnerystę su artimųjų, draugų, greta esančiųjų santykiais, poromis. Kaip dažnai ten įžvelgiame kažką geresnio, gražesnio, mielesnio... bet 99% kartų taip atrodo tik todėl, kad jų santykiais perbėgame paviršiumi, prašuoliuojame lyg tas plokščias akmenukas, paleistas mitrios rankos, vandens stiklu tarsi varlytė... o kai įsigiliname, ten randame tiek visko! Susiraukiame, kai suvokiame, kad kaimynų šeima jau 40 metų gyvena dėl vaikų arba toji žavi pora iš tiesų gyvena trilypį/keturlypį ar dar kažkokį suktą gyvenimą jau šitiek daug metų... Apsidairai ir pasidaro nejauku, galvoje ima suktis vienintelis klausimas - "Tai kodėl tie žmonės apskritai kartu, jei jiems nėra malonu vienas kito draugija, artumas?.."
"Tikra šeima - vieta, kur tu emociškai reaguoji į kitus žmones, o jie emociškai reaguoja į tave" - juk tai gyvenimas, kuriame negali viskas būti arba tiktai gerai, arba tikrai blogai. Įvairialypiškumas yra visapusiškumo pagrindas! Esmė - bendras emocinis laukas, kuris vienija šeimą. Tik būtinų būtiniausia suprasti, kad "būdami emociškai susiję su kitais, mes išlaikome savo individualią laisvę", vadinasi, būnant kartu, būnant pora, šeima, esant partneriais nebūtina tapti vienu, reikia būti tais, kurie papildo vienas kitą, tačiau sugeba išgyventi ir atskirai. Nederėtų dalintis vienais plaučiais, užtektų mėgautis vienu oru, kuriuo kvėpuojame. "Taigi kelias į sveiką šeimą - tai ėjimas iš "buvimo dėl kito" ar "buvimo kito sąskaita" į "buvimą su kitais".
Anot D. K. Džebrano:
"Ir stovėkite kartu, bet ne per arti vienas kito:
Nes juk šventovės kolonos stovi atskirai,
O ąžuolas ir kiparisas
Neauga vienas kito šešėlyje."
Gyvenk ne dėl Jo, o su Juo!
[ Publikuota: 2008-04-21 ] • [ Peržiūrėta: 3751 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.net/irasas/psichologija_tau ]
« Ankstesnis • Sekantis »
Komentarai
Kolkas niekas nekomentavo straipsnio. Būkite pirmas /-a!


