Niekada nepamiršiu jausmo, kuomet pirmą kartą panėriau Raudonojoje jūroje. Nardymas man atsiskleidė kaip potyrių, kurie tave atpalaiduoja, atgaivina, paskatina šypsotis ir tiesiog gėrėtis, vėduoklė. Būdama ten, po vandeniu, jaučiau totalų atsipalaidavimą, jaučiausi geriau, nei savo namuose nei savo karalijoje kur kampuose išdėliotos batelių dėžių piramidės stalai ir komodos nukrautos mėgiamiausiomis knygomis ir pan. Visus tuos batelius, knygas ir aibę kitų materialių dalykų tą pačią minutę iškeisčiau į keletą akimirkų tos tylos, kuri yra po vandeniu... Ir tos ramybės, lėto vyksmo ir malonaus lengvo grimzdimo, kūnu skiriant vandens platybes...


Bet ne apie mane šis įrašas ir ne apie mano potyrius o apie Gintarą Kunską ir jo instruktorių Aurelijų Kiną.

---

Povandeninis pasaulis nenumaldomai vilioja daugelį iš mūsų. Nardymas - ekstremalus, o kartu ir romantiškas užsiėmimas. Lygiai taip romantiškai skamba ir liaudies išmintis, bylojanti, kad dideli troškimai leidžia įgyvendinti net ir slapčiausias svajones.

Žūtbūtinis troškimas savo akimis išvysti jūros gelmes ir išmokti nardyti leido vilniečiui Gintarui Kunskui bent trumpam judėjimo negalią iškeisti į erdvės pojūtį. Toks avantiūriškai atrodęs vyro noras realybe virto viename garsiausių Raudonosios jūros kurortų - Hurgadoje. Kojų nevaldantis vyras į Egiptą išvyko su profesionaliu instruktoriumi, Lietuvos povandeninio sporto federacijos prezidentu Aurelijumi Kinu.

"Čia patyriau judėjimo laisvę, galėjau judėti ne vien ploštuma, bet ir į aukštį. Užburiantis jausmas. Ramybė, neįtikėtini vaizdai, tai lyg meditacija. Ten laikas sustoja," - įspūdžiais dalijosi G.Kunskas, tvirtai apsisprendęs, kad tai buvo pirmas, bet anaiptol ne paskutinis bandymas nardyti.

Video reportažą galite peržiūrėti Ekstremalas.lt tinklapyje.

P.S.
[ Publikuota: 2009-05-23 ] • [ Peržiūrėta: 50896 ] • [ Komentuota: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.net/irasas/nenumaldomas_trokimas_nardyti_pranoko_negali ]

Stebint šiųmetinės Eurovizijos pusfinalius, skausmingai apmaudu buvo tai, kad Sashai Son nebuvo leista parodyti background'inių filmukų, kurie labai ir net labai tiko prie dainos bei ją pagyvino, paįvairino ir suteikdavo atspalvį, tai, kas priverčia įsiminti ir, atėjus laikui balsuoti, atiduoti savo balsą už Lietuvą... Šių metų Lietuvos atstovo atliekama daina buvo tikrai graži, griebianti už širdies , o atlikimas profesionalus, man, kaip dar bent truputį muzikalumą ir klausą išlaikiusiai asmenybei buvo malonu girdėti švarų balsą, puikiai išlaikomas tęstines natas bei virtuoziškumą Aš asmeniškai labai palaikau paskutinio posmelio rusų kalba atlikimą! Šįkart į Euroviziją nederėtų žiūrėti kaip į politinę sceną, o tik kaip į sceną, kurioje kovojama dėl žiūrovų balsų, o rusakalbiams tai galėjo būti paskata balsuoti, bet, deja, pasirodo, nepakankama

Kalbant apie minusus, visgi scenoje buvo tuštoka trūko Eurovizijai reikalingo veiksmo, gyvumo Kad ir kaip ten bebūtų - Eurovizijos auditorija yra popso išsiilgusi rinka, kuri nenori gilintis ir nenori gilių apmąstymų, o tiesiog lengvo, greitai įsimenamo ir nesunkiai suvirškinamo produkto...

Dar kartelį versija su filmuku



Ir 2009 metų Eurovizijos nugalėtojai



P.S.
[ Publikuota: 2009-05-17 ] • [ Peržiūrėta: 50752 ] • [ Komentuota: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.net/irasas/eurovizija_2009 ]

Šįryt pusryčiavau... Paryžiuje


Puodelis juodos stiprios kavos... Savo kartumu pažadinančios, atmerkiančios dar šiek tiek miegūstas žydras akeles, nejučia pabudinančios šypseną veide Cukruoto sluoksniuotos tešlos pyragaičio kąsnelis, rodos, perkėlė į rojaus kampelį... Taip ir sustingau akimirkai - su karštos kavos puodeliu vienoje rankoje ir prakąstu pyragaičiu kitoje, besišypsanti, besigėrinti rytiniu giedru dangumi ir lengvai lapeliais mojančiais žaliuojančiais medeliais, besiklausanti tarsi iš labai toli atplaukiančios melodijos... Taip gera būti laimingai!

O iš Paryžiaus... Na, gerai, "Paryžiaus" Iš Druskininkuose esančios kepyklėlės pavadinimu "Paryžius" patraukėme į Kauną. Pakeliui neaplenkdami Merkinės...

Turiu įtarimo, kad kunigaikščiai ir bajorai pilyse ant kalvų įsikurdavo ne vien saugumo sumetimais Negali nesigrožėti atsiveriančiu kraštovaizdžiu - žalią pievų patalą tarsi perskelia Merkys, įsiliejantis į Nemuną, savo vandenimis praplėsdamas Lietuvos upių tėvą...

O Kaune mūsų laukė Kariuomenės ir visuomenės dienos proga kitų dviejų upių - Nėries ir Nemuno santakoje paminėti surengta šventė. Ir aš ten buvau, kareivišką košę valgiau Karo istorijos klubo ir Garbės sargybos pasirodymus mačiau, inscenizuotą karinę operaciją Oras-Žemė-Vanduo stebėjau (tiesa, vandens nelabai atradau, bet vis tiek sužavėta likau )...



P.S.
[ Publikuota: 2009-05-16 ] • [ Peržiūrėta: 49021 ] • [ Komentuota: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.net/irasas/turininga_diena ]

Pirmadienis. Pavasariškai vakarėja. Pamiškes apgaubia besileidžiančios saulės sodrus geltonis. Riedam pežuku Dzūkijos vingiuotais, banguotais keliais link... Druskininkų.

Neužtrukę Karių reabilitacijos centro registracijoje, mandagios administratorės palydėti pakilome į trečią aukštą. Kai pravėriau duris, įžengiau į tvarkingą kambarį, žvilgtelėjau pro langą, net spygtelėjau iš džiaugsmo!


Kambarys su vaizdu į ežerą, su tolyje dangun kylančiu bažnyčios bokštu... Ar gali būti geriau? Netoliese ošiantis pušynas, gaivus oras, nuo kurio miestietei net svaigsta galva Aš tikrai patekau į pasaką, Mielasis

P.S.
[ Publikuota: 2009-05-12 ] • [ Peržiūrėta: 49295 ] • [ Komentuota: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.net/irasas/rojaus_kampelis ]