Filipp Kirkorov - Diva
P.S.
[ Publikuota: 2008-10-29 ] • [ Peržiūrėta: 7400 ] • [ Komentuota: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.net/irasas/filipp_kirkorov_-_diva ]
Kai aplink pažyra stiklai...
Kai tavęs, važiuojančios pagrindiniu keliu, nusprendžia nepraleisti lekiantis iš šalutinio, nutinka taip...
Apmaudu... Laiko, kurį teks sugaušti, gaila... Pikta, kad vairuojama taip neatsakingai! Bet džiaugiuosi, kad pati likau sveika!!!
Pasipasakosiu, apie nuotykius su draudimo kompanija
Spėju, jų bus 
Papildyta 2008-10-27:
Šiandien nusigavau iki jo draudimo bendrovės. Keistai itin maloniai priėmė, nieko nesiginčijo Bet sužinojau tokį keistą, na, bent man visiškai naują dalyką, kad draudimo bendrovė apmoka automobilio remontą tik tada, jei suma neviršija 75% automobilio vertės! Ala, jei man važiuoklę pažeidė ir taisymas kainuos brangiai, tai... jie netaisys! Na, pasakė, kad tuomet duos maksimalią įmanomą pagal mašinos vertę išmoką ir jau galėsiu pati spręsti, ar taisyti automobilį, ar pardavinėti
Papildyta 2008-11-13:
Po beveik dvieju savaičių, praleistų statant liūtuką ant... ratų galiausiai jį pasiėmiau Ir visa tai atsiėjo draudimo bendrovei 2500 Lt! 
Ir man papildomi 500 Lt, nes dar teko pasikeisti tepalus (su vasaros kelionėmis 10 000 km greitai prisisuko ) ir apturėjau progą sužinoti, kas yra salenblokas 
Žodžiu, Peugeot'ukas turi nauja "makiažą" - perdažytą sparną ir kapotą, naują bamperį, kur kas šviesesnę vieną akį
P.S.
[ Publikuota: 2008-10-26 ] • [ Peržiūrėta: 7383 ] • [ Komentuota: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.net/irasas/kai_aplink_payra_stiklai ]
Apmaudu... Laiko, kurį teks sugaušti, gaila... Pikta, kad vairuojama taip neatsakingai! Bet džiaugiuosi, kad pati likau sveika!!!
Pasipasakosiu, apie nuotykius su draudimo kompanija
Spėju, jų bus Papildyta 2008-10-27:
Šiandien nusigavau iki jo draudimo bendrovės. Keistai itin maloniai priėmė, nieko nesiginčijo
Bet sužinojau tokį keistą, na, bent man visiškai naują dalyką, kad draudimo bendrovė apmoka automobilio remontą tik tada, jei suma neviršija 75% automobilio vertės! Ala, jei man važiuoklę pažeidė ir taisymas kainuos brangiai, tai... jie netaisys! Na, pasakė, kad tuomet duos maksimalią įmanomą pagal mašinos vertę išmoką ir jau galėsiu pati spręsti, ar taisyti automobilį, ar pardavinėti Papildyta 2008-11-13:
Po beveik dvieju savaičių, praleistų statant liūtuką ant... ratų
galiausiai jį pasiėmiau Ir visa tai atsiėjo draudimo bendrovei 2500 Lt! Ir man papildomi 500 Lt, nes dar teko pasikeisti tepalus (su vasaros kelionėmis 10 000 km greitai prisisuko ) ir apturėjau progą sužinoti, kas yra salenblokas Žodžiu, Peugeot'ukas turi nauja "makiažą" - perdažytą sparną ir kapotą, naują bamperį, kur kas šviesesnę vieną akį
P.S.
[ Publikuota: 2008-10-26 ] • [ Peržiūrėta: 7383 ] • [ Komentuota: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.net/irasas/kai_aplink_payra_stiklai ]
PRG sistemų raida ir šiandieninės tendencijos. I dalis / "Kardas" 2008 Nr.5
"Šiuolaikiniai kariniai konfliktai, kylantys civilizacijų, religijų susidūrimo kontekste, nebesiremiantys teritorijų užkariavimo principu, tolsta nuo konvencinio karo apibrėžimo - gerokai formalizuoto ir simbolinio į dvi, viena kitai prieštaraujančias puses pasiskirsčiusių karinių pajėgų turnyro, vykstančio pagal griežtai apibrėžtas taisykles ir karo garbės kodeksą. Dabartiniuose kariniuose susidūrimuose silpsta ryškios fronto linijos, anksčiau karo teatre vyravusios „karinės masės“ išsiskirsto į pavienius „epizodus“, kur riba tarp karo lauko ir užnugario, tarp kario ir civilio darosi vis sąlygiškesnė, nereikšmingesnė. Kartu su modernėjančia technika vis mažiau reikšminga tampa karo geografinė samprata, kinta saugumo grėsmių suvokimas ir jų šaltiniai, vyksta savotiška „globalizacija“ - kaip radikaliai gali išsiplėsti karo erdvės samprata, parodė Al Qaedos teroristai, karo veiksmus išplėtoję po visą „priešo“ teritoriją, kai mūšio lauku tapo JAV miestai - Niujorkas, Florida ir Vašingtonas, o aukomis – civiliai gyventojai."
Visą straipsnį galite rasti "Kardo" žurnalo 24 psl. Parsisiųsti jį galite tiesiog spustelėję ant viršuje esančio paveikslėlio.
P.S.
[ Publikuota: 2008-10-22 ] • [ Peržiūrėta: 9461 ] • [ Komentuota: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.net/irasas/prg_sistem_raida_ir_iandienins_tendencijos_i_dalis__kardas_2008_nr5 ]
Visą straipsnį galite rasti "Kardo" žurnalo 24 psl. Parsisiųsti jį galite tiesiog spustelėję ant viršuje esančio paveikslėlio.
P.S.
[ Publikuota: 2008-10-22 ] • [ Peržiūrėta: 9461 ] • [ Komentuota: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.net/irasas/prg_sistem_raida_ir_iandienins_tendencijos_i_dalis__kardas_2008_nr5 ]
P.s. I love you
Ilgai galvojau, kaip apibūdinti šį filmą. Pasakyti "nepakartojamas" būtų kažkaip... banalu ir lėkšta. "Nuostabus" čia irgi netinka. Tiesiog "geras" gal kiek per mažai. Tuomet mano Meilei išsprūdo apibūdinimas, kuris, mano požiūriu, yra nenuginčijamas ir nusakantis tai, apie ką aš galvoju. Šis filmas yra įspūdingas!
Tai meilės istorija, kurios... nelinkėtum niekam... Bet jei jau tokia lemtis ištiktų... linkėtum, kad ji klostytųsi būtent taip... Tai šiek tiek žiaurus filmas, bet turintis ganėtinai laimingą amerikietiškąją pabaigą
Neįmanoma šio filmo pažiūrėjus nesusimąstyti. Neįmanoma nepanorti apkabinti savo Mylimojo/Mylimosios. Neįmanoma tiesiog užmigti po šio filmo. Ir tikriausiai beveik neįmanoma neapsiašaroti. Du žmonės, atradę tikrąjį vienas kitą, ima kvėpuoti, egzistuoti vienas kitu. Ir vienam išėjus... išėjus negrįžtamai... rodos, išplėšiama dalis tavęs... Sakoma, kad tokiais atvejais gyvenimas nesustoja, kad reikia eiti tolyn, neužsibarikaduoti praeities prisiminimuose. Bet taip sunku atrasti jėgų eiti... Atrodo beveik neįmanoma atknisti kelio, kuriuo reikia žengti...
Būtina pamatyti!
P.S.
[ Publikuota: 2008-10-20 ] • [ Peržiūrėta: 16898 ] • [ Komentuota: 6 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.net/irasas/ps_i_love_you ]
Komunikacija. Žmonių tipas - pilkieji kardinolai
Didieji komunikacijos mokslo teoretikai teigia, jog nekomunikuoti neįmanoma. Ginčytis su tuo vargu ar pavyktų, nes vienokiu ar kitokiu atveju komunikacija gyvenime vyksta nuolatos - juk net supykę nekalbėdami išreiškiame savo poziciją, siunčiame į aplinką signalą, kuris yra komunikacijos dalis. Taigi visi, vieni lengviau, kiti sunkiau komunikuojame su aplinka. Šįkart neanalizuosiu tų uždarųjų, kurie norėtų įsilieti į minią, kompaniją, norėtų dažniau būti įtraukiami į veiklas, bendrauti ir tapti dalimi grupės, bet dėl drovumo, kompleksų ar pan. nesiryžta. Šįkart pakalbėsiu apie tuos, kurie bėga nuo komunikacinio proceso.
Bet kokioje grupėje žmonių kiekvienas individas atlieka tam tikrą vaidmenį. Vieni iš jų yra grupės idėjų generatoriai, kiti - pastarųjų idėjų realizatoriai, vykdantysis mechanizmas, treti - naudos pasisavintojai, kurie prie lovio atsiranda tik tuomet, kai jau viskas paruošta, ketvirtieji - pilkosios pelytės, kurios lyg ir yra, bet realiai juos visi pamiršta, nelabai kas juos ir pastebi. Bet yra dar viena kategorija žmonių - jie viską žino apie tai, kas vyksta, bet retai kur dalyvauja, o jei ir dalyvauja, tai pasižymi tuo, kad prasiskleidžia labai trumpam, o likusiąją laiko dalį skanuoja aplinką, stebi, fiksuoja; jie visada šalia, kai reikia padėti, bet dažniausiai patys sau atsisako bet kokios pagalbos; į juos atsisukama tada, kai pakliūnama į akligatvį, bet jų niekada neprašoma, o ir padėkos jie nelaukia. Tokie žmonės yra savotiški grupės balastai, kurie sureguliuoja situacijas ir išlaiko balansą, mažina svyravimus ir didina žmogaus trokštamą saugumo jausmo užtikrinimą.
Pilkųjų kardinolų, neprisiimančių laurų ir nelipančių ant scenos, bet besimėgaujančių veikimu, o ne rezultatais, analizė mane domina labiausiai. Tokie asmenys nebijo komunikuoti, tiksliau, jie tai sugeba daryti geriau negu gerai, bet patį komunikacinį procesą laiko būtinybe, priemone pasiekti tikslams, o ne pasimėgavimo šaltiniu. Pasakę viską, ką turi pasakyti, jie dažniausiai tyliai ramiai pasišalina, nes kalbėjimas apie orą, anot jų, tėra vertingo laiko švaistymas veltui. Pilkieji kardinolai linkę paneigti jausminį aspektą, tiksliau, jie žino, kokį poveikį galima padaryti žmonėms manipuliuojant jausmais, bet patys linkę apsimesti bejausmiais robotais. Nors tai tėra kaukė. Kardinolas yra lyderis, kuris itin sėkmingai geba atskirti gyvenimiškąsias sferas, t.y. į darbą niekada neatsineš šeimyninių problemų, tuo tarpu peržengęs namų slenkstį, darbinius rūpesčius paliks anoje pusėje durų. Galbūt todėl jie nepasiekia viešos karjeros aukštumų, bet širdyje yra alpinistai nugalėtojai. Asmuo, prisiėmęs pilkojo kardinolo vaidmenį, bus linkęs susiplanuoti laiką taip, kad būtinai rastų tarpsnį pabūti su savimi. Jam tai yra gyvybiškai būtina todėl, kad tokiu laikotarpiu yra sugeneruojamos idėjos, apsvarstoma tai, kas užfiksuota stebint, skanuojant aplinką, susumuojami gauti rezultatai, padaromos išvados, be to, dalis vienatvės laiko būtinai skiriama savišvietai, nes kardinolas, tam,kad išlaikytų savo kompetenciją aukščiausiame lygmenyje, siekia intelektualinių aukštumų. Būdamas savo srities specialistas, žinodamas maksimaliai apie tai, kuo jis domisi, pilkasis kardinolas nesišoks komentuoti tose temose, kur jis nieko nesupranta, bet paklaustas, nesigėdys atsakyti, jog tai ne jo kompetencijos sritis. Visų pirma taip yra išlaikomas autoritetas, nes neapsijuokiama bandant klejoti ir veblenti apie tai, ko nežinai, o antra - toks nuoširdumas padeda jį supantiems žmonėms pasijusti tą akimirką gerai. Kodėl? Nes žmonės yra egocentristai ir jei grupėje yra žmogus, kuris nuolatos menkina aplinkinius savo sukurtu neišsemiamo žinių lobyno įvaizdžiu, tuomet netrukus jis bus paniekintas ir užsitrauks kitų narių nemalonę, neapykantą. Juk niekas nemėgsta išsišokėlių, kurie, kaip tie muilo burbulai, dažniausiai tėra išpūsti vaizdiniai, miražai, o ne geniali ir racionali tikrovė. Pilkasis kardinolas itin jaučia žmones ir 99,9% situacijų sugebės pasirinkti tinkamą atsakymą, vaidmenį. O tas 0,01%... klaidos galimybę būtina išlaikyti tam, kad žmogui būtų kur tobulėti
P.S.
[ Publikuota: 2008-10-17 ] • [ Peržiūrėta: 7512 ] • [ Komentuota: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.net/irasas/komunikacija_moni_tipas_-_pilkieji_kardinolai ]
Bet kokioje grupėje žmonių kiekvienas individas atlieka tam tikrą vaidmenį. Vieni iš jų yra grupės idėjų generatoriai, kiti - pastarųjų idėjų realizatoriai, vykdantysis mechanizmas, treti - naudos pasisavintojai, kurie prie lovio atsiranda tik tuomet, kai jau viskas paruošta, ketvirtieji - pilkosios pelytės, kurios lyg ir yra, bet realiai juos visi pamiršta, nelabai kas juos ir pastebi. Bet yra dar viena kategorija žmonių - jie viską žino apie tai, kas vyksta, bet retai kur dalyvauja, o jei ir dalyvauja, tai pasižymi tuo, kad prasiskleidžia labai trumpam, o likusiąją laiko dalį skanuoja aplinką, stebi, fiksuoja; jie visada šalia, kai reikia padėti, bet dažniausiai patys sau atsisako bet kokios pagalbos; į juos atsisukama tada, kai pakliūnama į akligatvį, bet jų niekada neprašoma, o ir padėkos jie nelaukia. Tokie žmonės yra savotiški grupės balastai, kurie sureguliuoja situacijas ir išlaiko balansą, mažina svyravimus ir didina žmogaus trokštamą saugumo jausmo užtikrinimą.
Pilkųjų kardinolų, neprisiimančių laurų ir nelipančių ant scenos, bet besimėgaujančių veikimu, o ne rezultatais, analizė mane domina labiausiai. Tokie asmenys nebijo komunikuoti, tiksliau, jie tai sugeba daryti geriau negu gerai, bet patį komunikacinį procesą laiko būtinybe, priemone pasiekti tikslams, o ne pasimėgavimo šaltiniu. Pasakę viską, ką turi pasakyti, jie dažniausiai tyliai ramiai pasišalina, nes kalbėjimas apie orą, anot jų, tėra vertingo laiko švaistymas veltui. Pilkieji kardinolai linkę paneigti jausminį aspektą, tiksliau, jie žino, kokį poveikį galima padaryti žmonėms manipuliuojant jausmais, bet patys linkę apsimesti bejausmiais robotais. Nors tai tėra kaukė. Kardinolas yra lyderis, kuris itin sėkmingai geba atskirti gyvenimiškąsias sferas, t.y. į darbą niekada neatsineš šeimyninių problemų, tuo tarpu peržengęs namų slenkstį, darbinius rūpesčius paliks anoje pusėje durų. Galbūt todėl jie nepasiekia viešos karjeros aukštumų, bet širdyje yra alpinistai nugalėtojai. Asmuo, prisiėmęs pilkojo kardinolo vaidmenį, bus linkęs susiplanuoti laiką taip, kad būtinai rastų tarpsnį pabūti su savimi. Jam tai yra gyvybiškai būtina todėl, kad tokiu laikotarpiu yra sugeneruojamos idėjos, apsvarstoma tai, kas užfiksuota stebint, skanuojant aplinką, susumuojami gauti rezultatai, padaromos išvados, be to, dalis vienatvės laiko būtinai skiriama savišvietai, nes kardinolas, tam,kad išlaikytų savo kompetenciją aukščiausiame lygmenyje, siekia intelektualinių aukštumų. Būdamas savo srities specialistas, žinodamas maksimaliai apie tai, kuo jis domisi, pilkasis kardinolas nesišoks komentuoti tose temose, kur jis nieko nesupranta, bet paklaustas, nesigėdys atsakyti, jog tai ne jo kompetencijos sritis. Visų pirma taip yra išlaikomas autoritetas, nes neapsijuokiama bandant klejoti ir veblenti apie tai, ko nežinai, o antra - toks nuoširdumas padeda jį supantiems žmonėms pasijusti tą akimirką gerai. Kodėl? Nes žmonės yra egocentristai ir jei grupėje yra žmogus, kuris nuolatos menkina aplinkinius savo sukurtu neišsemiamo žinių lobyno įvaizdžiu, tuomet netrukus jis bus paniekintas ir užsitrauks kitų narių nemalonę, neapykantą. Juk niekas nemėgsta išsišokėlių, kurie, kaip tie muilo burbulai, dažniausiai tėra išpūsti vaizdiniai, miražai, o ne geniali ir racionali tikrovė. Pilkasis kardinolas itin jaučia žmones ir 99,9% situacijų sugebės pasirinkti tinkamą atsakymą, vaidmenį. O tas 0,01%... klaidos galimybę būtina išlaikyti tam, kad žmogui būtų kur tobulėti
P.S.
[ Publikuota: 2008-10-17 ] • [ Peržiūrėta: 7512 ] • [ Komentuota: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.net/irasas/komunikacija_moni_tipas_-_pilkieji_kardinolai ]
Savidestrukcija ar šiaip bloga nuotaika...
Prieš užmiegant galvoje dar kartelį persuki rytdienos planus. O jų daug, nes išaušus rytui nori kalnus nuversti, padaryti vat ir va kiek Bet kai galiausiai tas rytas išaušta, staiga suvoki, kad nė velnio tu nenuveiksi...
Ar toks pojūtis būdingas tik moterims? Ar čia reiktų dar kartelį pakartoti pop-pasiteisinimu tapusį PMS? O gal MS? Ar tiesigo liaudiškai pasakyti, kad ne ta koja iš lovos išlipai?
Nežinau, kas tai yra, bet pojūtis tokiomis dienomis, kad asmenybė yra linkusi į savidestrukciją - rankos dirbti nekyla, vaikštai iš kampo į kampą ir niekaip negali susikaupti nei vienam iš to kalno darbų. O kokia neapykanta gali spinduliuoti sau! Čia tai absoliučiai protu, racionaliai nesuvokiamas pojūtis - tokiomis dienomis geriau į veidrodį net nežiūrėti, nes gali žūti nuo savo pačios neapykanta persmelkto žvilgsnio Kas kaltas? Vėlgi galima suversti pops'u tapusiam pateisinimui - grožio industrija iki koktumo persmelkė mūsų gyvenimus ir jei tik kas nors ne taip, mes pasiruošę savęs taip stipriai nekęsti ir rasti prie tiek daug ko prikibti... Ko normalią dieną net nepastebėtum ir šiaip nesivargintum apie tai galvoti
Tokiomis dienomis dar kartelį pasijunti juodu ančiuku tarp baltų gulbiu, išsišokėliu, nes tavo hobių, tavo pomėgių ir polėkių tave supantys nepažįstamieji ne tik nesuvokia, bet dar ir sugeba su tokiu pulsuojančiu idiotizmu apie tai kalbėti, kad, rodos, galėtum jiems įkąsti Kas belieka? Duoti kelią tiems siaurapročiams, tiems robotukams ir štampuotėms, neišskirtinėms lėlėms...
Ir visgi, gal tai tik šiek tiek ne kokia nuotaika ir tiek
P.S.
[ Publikuota: 2008-10-16 ] • [ Peržiūrėta: 7488 ] • [ Komentuota: 1 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.net/irasas/savidestrukcija_ar_iaip_bloga_nuotaika ]
Bet kai galiausiai tas rytas išaušta, staiga suvoki, kad nė velnio tu nenuveiksi...Ar toks pojūtis būdingas tik moterims? Ar čia reiktų dar kartelį pakartoti pop-pasiteisinimu tapusį PMS? O gal MS? Ar tiesigo liaudiškai pasakyti, kad ne ta koja iš lovos išlipai?
Nežinau, kas tai yra, bet pojūtis tokiomis dienomis, kad asmenybė yra linkusi į savidestrukciją - rankos dirbti nekyla, vaikštai iš kampo į kampą ir niekaip negali susikaupti nei vienam iš to kalno darbų. O kokia neapykanta gali spinduliuoti sau! Čia tai absoliučiai protu, racionaliai nesuvokiamas pojūtis - tokiomis dienomis geriau į veidrodį net nežiūrėti, nes gali žūti nuo savo pačios neapykanta persmelkto žvilgsnio
Kas kaltas? Vėlgi galima suversti pops'u tapusiam pateisinimui - grožio industrija iki koktumo persmelkė mūsų gyvenimus ir jei tik kas nors ne taip, mes pasiruošę savęs taip stipriai nekęsti ir rasti prie tiek daug ko prikibti... Ko normalią dieną net nepastebėtum ir šiaip nesivargintum apie tai galvoti Tokiomis dienomis dar kartelį pasijunti juodu ančiuku tarp baltų gulbiu, išsišokėliu, nes tavo hobių, tavo pomėgių ir polėkių tave supantys nepažįstamieji ne tik nesuvokia, bet dar ir sugeba su tokiu pulsuojančiu idiotizmu apie tai kalbėti, kad, rodos, galėtum jiems įkąsti
Kas belieka? Duoti kelią tiems siaurapročiams, tiems robotukams ir štampuotėms, neišskirtinėms lėlėms...Ir visgi, gal tai tik šiek tiek ne kokia nuotaika ir tiek
P.S.
[ Publikuota: 2008-10-16 ] • [ Peržiūrėta: 7488 ] • [ Komentuota: 1 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.net/irasas/savidestrukcija_ar_iaip_bloga_nuotaika ]
Mėnesio nuotrauka'10
2008-10-16 Get lost!
P.S.
[ Publikuota: 2008-10-16 ] • [ Peržiūrėta: 11022 ] • [ Komentuota: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.net/irasas/mnesio_nuotrauka-10 ]
Banketas restorane "Bravaria"
Tiesiog dievinu ruošti banketukus Puošti salę, serviruoti stalus, laukti žmonių reakcijos ir pamatyti patenkintus klientus Mėgaujuosi aptarnaudama banketus Galų gale ir restorane "Bravaria" man nusišypsojo tokia smagi proga Kelios foto
Gimtadienio stalas vaikams
Gimtadienio stalas vaikams
Stalas tėveliams
Skanaus!
Alaus stalas
Gal ir nieko ypatingo, bet su kokiu džiaugsmu visa tai buvo ruošta!
Turite progą? Užsukite, užrezervuokite salytę, o jūsų šventės paruošimu aš su džiaugsmu pasirūpinsiu
P.S.
[ Publikuota: 2008-10-10 ] • [ Peržiūrėta: 9295 ] • [ Komentuota: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.net/irasas/banketas_restorane_bravaria ]
Puošti salę, serviruoti stalus, laukti žmonių reakcijos ir pamatyti patenkintus klientus Mėgaujuosi aptarnaudama banketus Galų gale ir restorane "Bravaria" man nusišypsojo tokia smagi proga Kelios foto Gimtadienio stalas vaikams
Gimtadienio stalas vaikams
Stalas tėveliams
Skanaus!
Alaus stalas
Gal ir nieko ypatingo, bet su kokiu džiaugsmu visa tai buvo ruošta!
Turite progą? Užsukite, užrezervuokite salytę, o jūsų šventės paruošimu aš su džiaugsmu pasirūpinsiu
P.S.
[ Publikuota: 2008-10-10 ] • [ Peržiūrėta: 9295 ] • [ Komentuota: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.net/irasas/banketas_restorane_bravaria ]
2008-ųjų Nobelio premijos laureatai
Nobelio medicinos ir psichologijos premija atiteko vokiečiui ir prancūzui, aptikusiems AIDS ir gimdos kaklelio vėžio sukėlėjus.
„Reuters“ naujienų agentūra rašo, kad 1,4 mln. dolerių premija perpus padalyta 72-ejų Haraldui zur Hausenui už jo gimdos kaklelio vėžio priežasčių tyrimus bei 61-erių Francoise Barre-Sinoussi ir 76-erių Lucui Montagnier už AIDS sukeliančio viruso ŽIV atradimą.
Nobelio premiją už pasiekimus fizikos srityje šiais metais surinko du japonai (Makoto Kobayashi, gimęs 1944m. bei Toshihide Maskawa, gimęs 1940 m.) ir vienas amerikietis – Yoichiro Nambu (gimęs 1921m.).
Yoichiro Nambu iš Enrico Fermi instituto, Čikagos universiteto, buvo apdovanotas už „spontaniškos lūžusios simetrijos subatominėje fizikoje atradimą“, o japonai – už „lūžusios simetrijos priežasties, kuri numato mažiausiai trijų kvarkų šeimų egzistavimą, atradimą“.
Nobelio premija už pasiekimus chemijos srityje atiteko trims JAV mokslininkams: Osamai Šimomurai (Osama Shimomura), gimusiam 1928 m., iš jūrinės biologijos laboratorijos, Martinui Chalfie (Martin Chalfie), gimusiam 1947 m., iš Kolumbijos Universiteto ir Rogeriui Y. Tsienui (Roger Y. Tsien), gimusiam 1952 m., iš Kalifornijos universiteto.
Šie mokslininkai atrado žaliai švytintį proteiną GFP.
P.S.
[ Publikuota: 2008-10-09 ] • [ Peržiūrėta: 7653 ] • [ Komentuota: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.net/irasas/2008-j_nobelio_premijos_laureatai ]
„Reuters“ naujienų agentūra rašo, kad 1,4 mln. dolerių premija perpus padalyta 72-ejų Haraldui zur Hausenui už jo gimdos kaklelio vėžio priežasčių tyrimus bei 61-erių Francoise Barre-Sinoussi ir 76-erių Lucui Montagnier už AIDS sukeliančio viruso ŽIV atradimą.
Nobelio premiją už pasiekimus fizikos srityje šiais metais surinko du japonai (Makoto Kobayashi, gimęs 1944m. bei Toshihide Maskawa, gimęs 1940 m.) ir vienas amerikietis – Yoichiro Nambu (gimęs 1921m.).
Yoichiro Nambu iš Enrico Fermi instituto, Čikagos universiteto, buvo apdovanotas už „spontaniškos lūžusios simetrijos subatominėje fizikoje atradimą“, o japonai – už „lūžusios simetrijos priežasties, kuri numato mažiausiai trijų kvarkų šeimų egzistavimą, atradimą“.
Nobelio premija už pasiekimus chemijos srityje atiteko trims JAV mokslininkams: Osamai Šimomurai (Osama Shimomura), gimusiam 1928 m., iš jūrinės biologijos laboratorijos, Martinui Chalfie (Martin Chalfie), gimusiam 1947 m., iš Kolumbijos Universiteto ir Rogeriui Y. Tsienui (Roger Y. Tsien), gimusiam 1952 m., iš Kalifornijos universiteto.
Šie mokslininkai atrado žaliai švytintį proteiną GFP.
Praneša Alfa.lt
P.S.
[ Publikuota: 2008-10-09 ] • [ Peržiūrėta: 7653 ] • [ Komentuota: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.net/irasas/2008-j_nobelio_premijos_laureatai ]
Rūkas...
Ketvirta para iš eilės Kauno apylinkes laiko nugulusi tiršto rūko skraistė... Įdomus reikšinys Savo gyvenime nesu mačiusi tokio tiršto, bene klampaus ir tokio ilgalaikio rūko. Ir jis ne trumpalaikis, ne pakylantis rytais, kuomet atšąlusi žemė ima garuoti ir skleisti savo syvus, o nuolatinis - sutinki jį tiek ryte, tiek vakare, murkdaisi jame naktį, kapanodamasi iš lėto namo, net dieną žemesnėse vietovėse neišvengi to pilko klampumo...
P.S.
[ Publikuota: 2008-10-09 ] • [ Peržiūrėta: 7433 ] • [ Komentuota: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.net/irasas/rkas ]
Savo gyvenime nesu mačiusi tokio tiršto, bene klampaus ir tokio ilgalaikio rūko. Ir jis ne trumpalaikis, ne pakylantis rytais, kuomet atšąlusi žemė ima garuoti ir skleisti savo syvus, o nuolatinis - sutinki jį tiek ryte, tiek vakare, murkdaisi jame naktį, kapanodamasi iš lėto namo, net dieną žemesnėse vietovėse neišvengi to pilko klampumo...P.S.
[ Publikuota: 2008-10-09 ] • [ Peržiūrėta: 7433 ] • [ Komentuota: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.net/irasas/rkas ]
Pamąstymas #4 - Apie gyvenimo malonumus...
Gyveni tam, kad valgytum, ar valgai tam, kad gyventum? - štai kur klausimas
Šiandien yra toji diena, kai aš gyvenu tam, kad valgyčiau Šiandien išgyvenu tąjį daugiapakopį malonumą. Kodėl daugiapakopį? Paanalizuokime tai step-by-step
Pirmiausia tu pajunti norą... Kažkur tavyje užsiplieskia įgeidis... Jis po truputėli ima augti, kirbėti... Kuomet nusprendi, susitari su savimi, jog visgi JĮ patenkinsi, pajunti pirmąją malonumo bangelę Nuvilnija švelnutis virpuliukas, nes tavo kūnas žino, kad artėja norų išsipildymas
Toliau galvoje iš lėto dėlioji mintis, vardiji patiekalų rūšis, produktus ir mėgini suprasti, kurio iš jų nori... Paminėjusi tą vienintelį tikrąjį, kurio geidi, pajunti antrąją malonumo bangelę Tavo sąmonė suvokia, kad esi dar vienu žingsneliu arčiau pasitenkinimo viršūnės
Paruošimas... Dievinu gaminti, regėti, kaip iš atskirų vienetų gimsta tai, ko taip geidi... Gamindama, prisiliesdama prie produktų aš jau jaučiu jų skonį: smulkindama alyvuoges, jaučiu jų gaivą, pjaustydama, trindama prieskoniais, liesdama smulkius mėsos gabaliukus, jaučiu jų įmantrų sūrumą su lašeliu persismelkiančio aštrumo, o berdama cinamoną net truputį užsimerkiu, nes tiesiog išgyvenu jo aistra alsuojantį skonį... Į taurę pilamo vyno aromatas priverčia šiek tiek virpėti, geisti pajusti jo tvilksintį skonį ant raudonų lyg vyšnia lūpų...
Ar jums kartais neatrodo, kad maistas gali padėti išvengti didžiausių katastrofų? Skaniai ir subtiliai paruoštas, maloniai akiai paserviruotas, meiliai, švelniai, kultūringai ir viliojančiai patiektas maistas suteikia žmogui pasitenkinimą, jį atpalaiduoja, pasaulį nuspalvina ryškesnėmis ir patrauklesnėmis spalvomis Patenkintas žmogus nepradės karo
Galbūt to pasitenkinimo ir gaunamo malonumo suvokimas mane įsuko į maisto-aptarnavimo sferą Visiems malonu matyti laimingus žmones Tą ir dar truputį daugiau - lašelį geros nuotaikos, teigiamos energijos ir smagų pokalbį aš galiu padovanoti Ir tai darydama jaustis puikiai pati Harmonija, mielieji, harmonija
P.S.
[ Publikuota: 2008-10-07 ] • [ Peržiūrėta: 7441 ] • [ Komentuota: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.net/irasas/pamstymas_4_-_apie_gyvenimo_malonumus ]
Šiandien yra toji diena, kai aš gyvenu tam, kad valgyčiau
Šiandien išgyvenu tąjį daugiapakopį malonumą. Kodėl daugiapakopį? Paanalizuokime tai step-by-step Pirmiausia tu pajunti norą... Kažkur tavyje užsiplieskia įgeidis... Jis po truputėli ima augti, kirbėti... Kuomet nusprendi, susitari su savimi, jog visgi JĮ patenkinsi, pajunti pirmąją malonumo bangelę
Nuvilnija švelnutis virpuliukas, nes tavo kūnas žino, kad artėja norų išsipildymas Toliau galvoje iš lėto dėlioji mintis, vardiji patiekalų rūšis, produktus ir mėgini suprasti, kurio iš jų nori... Paminėjusi tą vienintelį tikrąjį, kurio geidi, pajunti antrąją malonumo bangelę
Tavo sąmonė suvokia, kad esi dar vienu žingsneliu arčiau pasitenkinimo viršūnės Paruošimas... Dievinu gaminti, regėti, kaip iš atskirų vienetų gimsta tai, ko taip geidi... Gamindama, prisiliesdama prie produktų aš jau jaučiu jų skonį: smulkindama alyvuoges, jaučiu jų gaivą, pjaustydama, trindama prieskoniais, liesdama smulkius mėsos gabaliukus, jaučiu jų įmantrų sūrumą su lašeliu persismelkiančio aštrumo, o berdama cinamoną net truputį užsimerkiu, nes tiesiog išgyvenu jo aistra alsuojantį skonį... Į taurę pilamo vyno aromatas priverčia šiek tiek virpėti, geisti pajusti jo tvilksintį skonį ant raudonų lyg vyšnia lūpų...
Ar jums kartais neatrodo, kad maistas gali padėti išvengti didžiausių katastrofų? Skaniai ir subtiliai paruoštas, maloniai akiai paserviruotas, meiliai, švelniai, kultūringai ir viliojančiai patiektas maistas suteikia žmogui pasitenkinimą, jį atpalaiduoja, pasaulį nuspalvina ryškesnėmis ir patrauklesnėmis spalvomis
Patenkintas žmogus nepradės karo Galbūt to pasitenkinimo ir gaunamo malonumo suvokimas mane įsuko į maisto-aptarnavimo sferą
Visiems malonu matyti laimingus žmones Tą ir dar truputį daugiau - lašelį geros nuotaikos, teigiamos energijos ir smagų pokalbį aš galiu padovanoti Ir tai darydama jaustis puikiai pati Harmonija, mielieji, harmonija P.S.
[ Publikuota: 2008-10-07 ] • [ Peržiūrėta: 7441 ] • [ Komentuota: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.net/irasas/pamstymas_4_-_apie_gyvenimo_malonumus ]
Na ir dienelė!
Šeštadienis tapo grynu išbandymu mano psichologinei ir fizinei sveikatai Šitokio chaoso ir tiek ore pulsuojančio nepasitenkinimo aš dar nebuvau pajutusi... Viskas kliuvo: maistai užtrugdavo, gėrimai atkeliaudavo ne tie, kuriuos užsakydavo, mergaitės pyko, virtuvė širdo, visi staugė, rėkė, klykė, burnojosi... Klientų nepasitenkinimo kupini žvilgsniai skrodė kiaurai... Iš burnų plūdo tokie žodžiai, kurių nesinorėtų sakyti net šlykščiausiams nusikaltėliui... O tokia ir jaučiausi - nusikaltele, t.y. nusikaltau tuo, kad sugadinau šeštadienį, kurį šeimyna norėjo skaniai pavalgyti, gerai praleisti laiką ir jaukiai atsipalaiduoti, o gavosi...
Nusilaksčiau nuo kojų, bet pasistengiau išspręsti kiek įmanoma fiziškai buvo, kuo daugiau problemų. Itin gailiuosi dėl vieno staliuko, kurį aptarnavęs naujokas tiesiog pabėgo priviręs tiek košės... Ten susimoviau - nesugebėjau susivaldyti ir atsikirtau negražiai, nekultūringai ir nediplomatiškai, o kai nurimau, buvo per vėlu ir buvo šiek tiek gėda už parodyta nekompetetingumą...
Bet praėjo bumas, visi atsitiesėme, giliai įkvėpėme, susitvarkėme ir pasidarė visai gera gyventi
Būna dienų lyg tyčia
P.S.
[ Publikuota: 2008-10-05 ] • [ Peržiūrėta: 7426 ] • [ Komentuota: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.net/irasas/na_ir_dienel ]
Šitokio chaoso ir tiek ore pulsuojančio nepasitenkinimo aš dar nebuvau pajutusi... Viskas kliuvo: maistai užtrugdavo, gėrimai atkeliaudavo ne tie, kuriuos užsakydavo, mergaitės pyko, virtuvė širdo, visi staugė, rėkė, klykė, burnojosi... Klientų nepasitenkinimo kupini žvilgsniai skrodė kiaurai... Iš burnų plūdo tokie žodžiai, kurių nesinorėtų sakyti net šlykščiausiams nusikaltėliui... O tokia ir jaučiausi - nusikaltele, t.y. nusikaltau tuo, kad sugadinau šeštadienį, kurį šeimyna norėjo skaniai pavalgyti, gerai praleisti laiką ir jaukiai atsipalaiduoti, o gavosi...Nusilaksčiau nuo kojų, bet pasistengiau išspręsti kiek įmanoma fiziškai buvo, kuo daugiau problemų. Itin gailiuosi dėl vieno staliuko, kurį aptarnavęs naujokas tiesiog pabėgo priviręs tiek košės... Ten susimoviau - nesugebėjau susivaldyti ir atsikirtau negražiai, nekultūringai ir nediplomatiškai, o kai nurimau, buvo per vėlu ir buvo šiek tiek gėda už parodyta nekompetetingumą...
Bet praėjo bumas, visi atsitiesėme, giliai įkvėpėme, susitvarkėme ir pasidarė visai gera gyventi
Būna dienų lyg tyčia
P.S.
[ Publikuota: 2008-10-05 ] • [ Peržiūrėta: 7426 ] • [ Komentuota: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.net/irasas/na_ir_dienel ]
Mielasis,
P.S.
[ Publikuota: 2008-10-03 ] • [ Peržiūrėta: 12908 ] • [ Komentuota: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.net/irasas/mielasis ]
Socialinė atsakomybė - deklaratyvu ar realu?
Šio vakaro paskaita įkvėpė vėl apmąstyti tai, apie ką jau esu diskutavusi kiek kitu kampu, bet iš esmės nagrinėjant tą pačią aktualią temą - ką šiuolaikinei visuomenei, bendruomenei, žmogui reiškia socialinė atsakomybė?
Mano itin gerbiama dėstytoja Nina Klebanskaja vėl stumtelėjo pamąstyti, kiek įmonių, įstaigų teigia veikiančios socialiai atsakingai? Kokia jų gausa pasirašiusi sutartis, dekretus, jog savo veikloje imsis priemonių, kelsiančių socialinę gerovę? Bet kiek iš tiesų taip ir veikia, o ne tik deklaruoja?
Pirmiausia derėtų aptarti tai, kaip mes iš viso suvokiame socialinę atsakomybę. Kalbėkime itin paparastai ir buitiškai - gyvendami pasaulyje, kuris tapo nuolatiniu bėgimo maratonu, dažnam iš mūsų vėlavimas tapo tiesiog... natūraliu dalyku. Ir štai kurso kolegė pateikia pavyzdį - darbe vadovas įsako paruošti mėnesio X ataskaitą vėliausiai iki, tarkim, ketvirtdienio pietų, o aš ją paruošiu dar trečiadienio ryte! Vadinasi, aš jaučiuosi super-duper šaunuole, mintyse liaupsinu save ir, nors to garsiai nedeklaruoju, tikiuosi susilaukti pagyrimų iš aplinkinių. Paanalizuokime šią situaciją. Ką pasakė vadovas? "X ataskaita vėliausiai iki ketvirtadienio pietų" Pašėlusio tempo pasaulis skatina gyventi kraštutinumuose. Vadinasi, mes užfiksavome "X ataskaitą" ir "ketvirtadienio pietus", tačiau pasąmonė nė neišgirdo, atmetė dar vieną, mano manymu, svarbų žodžių junginuką - "vėliausiai iki". Vadinasi, vadovas norėtų tikėtis sulaukti ataskaitos anksčiau, o galutinį terminą pateikia tik kaip galutinį, o ne kaip vienintelį lauktiną. Ką tuo noriu pasakyti? Visuomenė (o tai lygu ir įmonės, įstaigos, nes jas steigia, valdo asmenys, kurie yra sudedamosios tos pačios visuomenės dalys) įprato būti giriama ir liaupsinama už tai, kas realiai yra jų pareigos! Susidaro įspūdis, jog darbuotojai tikisi premijų už kiekvieną pasisukimą, parašiuko brūkštelėjimą ar ataskaitėlės pateikimą, tarsi tai būtų kažkas tokio, kas neįeina į jų pareigas, už kurias jie gauna algas!
Grįžtant prie socialinės atsakomybės. Juokingiau negu juokinga yra tada, kai įmonė deklaruoja esanti socialiai atsakinga vien todėl, kad ji... suteikia gerą ir kokybišką aplinką savo darbuotojams, garantuoja jiems laiku mokamus atlyginimus, veikiančias socialines garantijas ir pan. Arba... ji siekia patenkinti savo vartotojų poreikius ir atlikti savo veiklą tinkamai bei naudingai. Po velnių, juk tai yra tavo verslo tikslas - pelnas, kuris ateina iš patenkintų vartotojų! Akivaizdu, jog tuomet daugelis net nesuvokia, kas yra socialinis atsakingumas.
Du pavyzdėliai, vienas iš Lietuvos, kitas užsieninis Deja, atsiprašau, bet šiuo metu negaliu pateikti lietuviškos įmonės, kurios veiklą aptarinėsiu, pavadinimo, nes... paprasčiausiai tiksliai jo nežinau 
, bet pasistengsiu išsiaiškinti ir pakoreguoti straipsnį Tuo tarpu kalbant apie užsienį, paminėsiu "Starbuks" 
Įmonė, prisiimdama atsakomybę už taršą, kurią sukelia jos naudojamos kavos, užkandžių pakuotės ir pan., perka kavos pupeles iš vargingų regionų, kurie teikia produktą įmonei ne pačiomis palankiausiomis kainomis, bet tokiu būdu tarsi kompensuoja savo daromą žalą pasauliui, remia tuos regionus. (Daugiau apie "Starbuks" socialinės atsakomybės politiką galite rasti paspaudę čia)
Lietuvos įmonės vykdomos socialinės atsakomybės pavyzdys yra, mano asmeniniu požiūriu sveikintinas. Kadangi įmonė yra įsikūrusi Vilniaus centre esančiame dangoraižyje "Europa", tai akivaizdu, jog jos darbuotojai susiduria su sunkumais, kurie visiems didmiesčio gyventojams yra taip gerai pažįstami - automobilių parkavimo vietų trūkumas... Įmonė apmoka darbuotojo mėnesinį automobilio parkavimo "Europa" požeminėje aikštelėje mokestį, tačiau skatina naudotis visuomeniniu transportu arba, esant galimybei, važinėti į darbą dviračiu. Kaip skatina? Paprasčiausiai pervesdama tuos pinigėlius, kuriuos išleistų padengti konkretaus darbuotojo automobilio parkavimui į jo asmeninę sąskaitą. Arba dar vienas sveiko gyvenimo būdo propagavimas - jei įmonės darbuotojas meta rūkyti, pirmąjį mėnesį jis gauna 100 Lt premiją, o visus kitus mėnesius po 50 Lt. Tačiau jeigu vėl pradeda rūkyti, privalo visus šiuos gautus premijinius pinigėlius paaukoti pasirinktinai bet kuriems vaikų namams.
Pradedu abejoti, kiek socialine atsakomybę derėtų sieti su globaline užterštumo problema. Vien tai, kad visi gyvename šioje Žemėje ir pilnavertis egzistavimas tiesiogiai priklausomo nuo geriamo vandens, oro etc. užterštumo lygio, turėtų mus skatinti stengtis stabdyti minėtuosius neigiamus faktorius, vartoti saikingiau, gaminti švariau ir t.t. Visgi, kol visuomenė sunkiai įsisavina globalaus užterštumo pasekmes, kryptinga veikla šioje srityje yra sveikintina.
Ir galiausiai pamąstymui iš serijos "live local, think global" Ar mes patys esame pakankamai socialiai atsakingi? Ar nereikalaujame atpildo tada, kai gyvename normaliai, kai paprasčiausiai atliekame savo pareigas? Ar apskritai suprantame, kas yra būti žmogumi visuomenėje, t.y. ne tik reikalauti savo teisių bei poreikių patenkinimo, bet ir atlikti pareigas, prisiimti atsakomybę už klaidas?
P.S.
[ Publikuota: 2008-10-02 ] • [ Peržiūrėta: 7546 ] • [ Komentuota: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.net/irasas/socialin_atsakomyb_-_deklaratyvu_ar_realu ]
Mano itin gerbiama dėstytoja Nina Klebanskaja vėl stumtelėjo pamąstyti, kiek įmonių, įstaigų teigia veikiančios socialiai atsakingai? Kokia jų gausa pasirašiusi sutartis, dekretus, jog savo veikloje imsis priemonių, kelsiančių socialinę gerovę? Bet kiek iš tiesų taip ir veikia, o ne tik deklaruoja?
Pirmiausia derėtų aptarti tai, kaip mes iš viso suvokiame socialinę atsakomybę. Kalbėkime itin paparastai ir buitiškai - gyvendami pasaulyje, kuris tapo nuolatiniu bėgimo maratonu, dažnam iš mūsų vėlavimas tapo tiesiog... natūraliu dalyku. Ir štai kurso kolegė pateikia pavyzdį - darbe vadovas įsako paruošti mėnesio X ataskaitą vėliausiai iki, tarkim, ketvirtdienio pietų, o aš ją paruošiu dar trečiadienio ryte! Vadinasi, aš jaučiuosi super-duper šaunuole, mintyse liaupsinu save ir, nors to garsiai nedeklaruoju, tikiuosi susilaukti pagyrimų iš aplinkinių. Paanalizuokime šią situaciją. Ką pasakė vadovas? "X ataskaita vėliausiai iki ketvirtadienio pietų" Pašėlusio tempo pasaulis skatina gyventi kraštutinumuose. Vadinasi, mes užfiksavome "X ataskaitą" ir "ketvirtadienio pietus", tačiau pasąmonė nė neišgirdo, atmetė dar vieną, mano manymu, svarbų žodžių junginuką - "vėliausiai iki". Vadinasi, vadovas norėtų tikėtis sulaukti ataskaitos anksčiau, o galutinį terminą pateikia tik kaip galutinį, o ne kaip vienintelį lauktiną. Ką tuo noriu pasakyti? Visuomenė (o tai lygu ir įmonės, įstaigos, nes jas steigia, valdo asmenys, kurie yra sudedamosios tos pačios visuomenės dalys) įprato būti giriama ir liaupsinama už tai, kas realiai yra jų pareigos! Susidaro įspūdis, jog darbuotojai tikisi premijų už kiekvieną pasisukimą, parašiuko brūkštelėjimą ar ataskaitėlės pateikimą, tarsi tai būtų kažkas tokio, kas neįeina į jų pareigas, už kurias jie gauna algas!
Grįžtant prie socialinės atsakomybės. Juokingiau negu juokinga yra tada, kai įmonė deklaruoja esanti socialiai atsakinga vien todėl, kad ji... suteikia gerą ir kokybišką aplinką savo darbuotojams, garantuoja jiems laiku mokamus atlyginimus, veikiančias socialines garantijas ir pan. Arba... ji siekia patenkinti savo vartotojų poreikius ir atlikti savo veiklą tinkamai bei naudingai. Po velnių, juk tai yra tavo verslo tikslas - pelnas, kuris ateina iš patenkintų vartotojų! Akivaizdu, jog tuomet daugelis net nesuvokia, kas yra socialinis atsakingumas.
Du pavyzdėliai, vienas iš Lietuvos, kitas užsieninis
Deja, atsiprašau, bet šiuo metu negaliu pateikti lietuviškos įmonės, kurios veiklą aptarinėsiu, pavadinimo, nes... paprasčiausiai tiksliai jo nežinau , bet pasistengsiu išsiaiškinti ir pakoreguoti straipsnį Tuo tarpu kalbant apie užsienį, paminėsiu "Starbuks" Įmonė, prisiimdama atsakomybę už taršą, kurią sukelia jos naudojamos kavos, užkandžių pakuotės ir pan., perka kavos pupeles iš vargingų regionų, kurie teikia produktą įmonei ne pačiomis palankiausiomis kainomis, bet tokiu būdu tarsi kompensuoja savo daromą žalą pasauliui, remia tuos regionus. (Daugiau apie "Starbuks" socialinės atsakomybės politiką galite rasti paspaudę čia)
Lietuvos įmonės vykdomos socialinės atsakomybės pavyzdys yra, mano asmeniniu požiūriu sveikintinas. Kadangi įmonė yra įsikūrusi Vilniaus centre esančiame dangoraižyje "Europa", tai akivaizdu, jog jos darbuotojai susiduria su sunkumais, kurie visiems didmiesčio gyventojams yra taip gerai pažįstami - automobilių parkavimo vietų trūkumas... Įmonė apmoka darbuotojo mėnesinį automobilio parkavimo "Europa" požeminėje aikštelėje mokestį, tačiau skatina naudotis visuomeniniu transportu arba, esant galimybei, važinėti į darbą dviračiu. Kaip skatina? Paprasčiausiai pervesdama tuos pinigėlius, kuriuos išleistų padengti konkretaus darbuotojo automobilio parkavimui į jo asmeninę sąskaitą. Arba dar vienas sveiko gyvenimo būdo propagavimas - jei įmonės darbuotojas meta rūkyti, pirmąjį mėnesį jis gauna 100 Lt premiją, o visus kitus mėnesius po 50 Lt. Tačiau jeigu vėl pradeda rūkyti, privalo visus šiuos gautus premijinius pinigėlius paaukoti pasirinktinai bet kuriems vaikų namams.
Pradedu abejoti, kiek socialine atsakomybę derėtų sieti su globaline užterštumo problema. Vien tai, kad visi gyvename šioje Žemėje ir pilnavertis egzistavimas tiesiogiai priklausomo nuo geriamo vandens, oro etc. užterštumo lygio, turėtų mus skatinti stengtis stabdyti minėtuosius neigiamus faktorius, vartoti saikingiau, gaminti švariau ir t.t. Visgi, kol visuomenė sunkiai įsisavina globalaus užterštumo pasekmes, kryptinga veikla šioje srityje yra sveikintina.
Ir galiausiai pamąstymui iš serijos "live local, think global"
Ar mes patys esame pakankamai socialiai atsakingi? Ar nereikalaujame atpildo tada, kai gyvename normaliai, kai paprasčiausiai atliekame savo pareigas? Ar apskritai suprantame, kas yra būti žmogumi visuomenėje, t.y. ne tik reikalauti savo teisių bei poreikių patenkinimo, bet ir atlikti pareigas, prisiimti atsakomybę už klaidas?
P.S.
[ Publikuota: 2008-10-02 ] • [ Peržiūrėta: 7546 ] • [ Komentuota: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.net/irasas/socialin_atsakomyb_-_deklaratyvu_ar_realu ]